Rusijos teiginiai, kad per kelias dienas ji smogė trims Ukrainos oro pajėgų bazėms, atskleidė Kyjivo oro gynybos pajėgumų spragas.

Tai taip pat sukėlė klausimų, kaip bus apsaugota į šalį atvyksianti naikintuvų F-16 flotilė.

Be įrangos nuostolių, šią savaitę Rusijos suduoti smūgiai yra didelis simbolinis smūgis Kyjivui. Jau praėjo penki mėnesiai po to, kai Ukraina pareiškė, kad prioritetas 2024 metais – visiškai kontroliuoti dangų.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad šią savaitę per raketų smūgius trims skirtingoms bazėms sunaikino mažiausiai šešis Ukrainos lėktuvus ir sraigtasparnį, ir paskelbė iš dronų padarytą žvalgybinę medžiagą.

Per rimčiausią smūgį, jos teigimu, buvo sunaikinti penki Ukrainos naikintuvai SU-27 Myrhorodo bazėje Poltavos srityje, maždaug už 150 km nuo sienos su Rusija.

Ji taip pat pranešė, kad raketa „Iskander“ pataikė į stovintį kariuomenės sraigtasparnį Mi-24. Per oro pajėgų bazės Dolhincevo mieste, esančiame maždaug už 100 km nuo fronto linijos, puolimą buvo sunaikintas Mig-29.

„Pagrindinė problema – labai trumpo ir trumpo [nuotolio] oro gynybos trūkumas“, – sakė konfliktą tyrinėjančios analitikų grupės „Rochan Consulting“ direktorius Konradas Muzyka.

„Tai užkerta kelią Ukrainai numušti Rusijos dronus“, – pridūrė jis.

Tai reiškia, kad Rusija gali skraidinti žvalgybinius dronus gilyn į Ukrainos teritoriją, kad gautų aktualią žvalgybinę informaciją ir koordinates raketų smūgiams.

Oro gynybos sistemų trūkumas

Per visus tris šios savaitės smūgius Rusijos gynybos ministerija paskelbė bepiločių orlaivių nufilmuotus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti smūgiai ir jų padariniai.

Tai įrodo ne tik jų gebėjimą nuskristi toli į Ukrainos teritoriją, bet ir tai, kad jie gali nepastebėti kyboti pakankamai ilgai, kad galėtų perduoti tikslius buvimo vietos duomenis.

Maskva galėjo naudoti antrą droną kaip „nuotolinio valdymo perdavėją“, kad padidintų taikinius apžiūrinčių orlaivio nuotolį, naujienų agentūrai AFP sakė Europos gynybos pramonės šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Tai, kad Ukrainai taip pat nepavyko užkirsti kelio atskriejančioms raketoms naudojant Vakarų oro gynybos sistemas, tokias kaip „Patriot“, „Iris-T“ ar SAMP/T, dar kartą atkreipė dėmesį į Kyjivo skundus dėl tokių sistemų stygiaus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ištisus mėnesius kalba, jog jo šalis neturi pakankamai oro gynybos sistemų, kad apsaugotų Ukrainos miestus nuo atskrendančių Rusijos raketų. Jis nekart prašė Vakarų partnerių padidinti jų tiekimą.

Prezidentas teigė, kad Ukrainai reikia dar bent septynių „Patriot“ baterijų, kad sustabdytų Rusijos bombardavimus.

„Ukraina turi nedaug tolimojo nuotolio sistemų, todėl turi nustatyti prioritetus. Jos negali padengti miestų, svarbiausios infrastruktūros ir oro bazių, todėl tikriausiai teko rinktis palikti kai kurias teritorijas neapsaugotas“, – AFP sakė K. Muzyka.

Dangaus kontrolė

Po nesėkmingo Kyjivo 2023 metų kontrpuolimo Ukraina nurodė, kad dangaus nekontroliavimas yra pagrindinis veiksnys, ribojantis jos kariuomenės galimybes žengti į priekį mūšio lauke.

„2024 metų prioritetas, žinoma, yra išmesti Rusiją iš dangaus“, – sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, vasarį kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose.

„Nes tas, kuris kontroliuoja dangų, nulems, kada ir kaip baigsis karas“, – sakė jis.

Ukrainai netrukus turėtų būti pristatyti pažangūs naikintuvai F-16, kuriuos pažadėjo kelios NATO šalys.

Rusija pažadėjo taikytis ir sunaikinti visus Ukrainai pristatytus naikintuvus F-16.

„Naujausi smūgiai nekeičia situacijos, tačiau jie kelia nerimą ir rodo, kad Rusija ruošiasi pasipriešinti F-16 dislokavimui“, – sakė Italijos idėjų kalvės „Istituto Affari Internazionali“ gynybos analitikas Alessandro Marrone.

„Europoje daug tikimasi iš F-16 tiekimo, tačiau turėtume atsargiai vertinti riziką, kylančią šiems orlaiviams tiek per išskridimus, tiek juos dislokuojant Ukrainos aerodromuose“, – pridūrė jis.

Tikimasi, kad netrukus į šalį bus pristatyti pirmieji orlaiviai iš Nyderlandų, Belgijos ir Danijos.

Ukrainoje kariuomenės vadai sulaukė kritikos už tai, kad per šios savaitės smūgius nukentėję lėktuvai buvo palikti be apsaugos ir atviroje vietoje.

„Jei ir toliau taip praradinėsime lėktuvus, niekas mums daugiau jų neduos“, – sakė Ukrainos parlamento narys Romanas Kostenka, vadovaujantis parlamento Saugumo, gynybos ir žvalgybos komitetui.

Tačiau jis pripažino, kad lengvo sprendimo nėra, sakydamas, kad betoninės slėptuvės neapsaugos nuo sprogmenų prikimštos raketos.

K. Muzyka sako, kad Kyjivui tikriausiai teks gana dažnai perdislokuoti F-16. Jo nuomone, jie „greičiausiai nebus naudojami netoli fronto“, kur jie būtų labiau pažeidžiami.

Patys naikintuvai taip pat galėtų užtikrinti savo apsaugą.

K. Muzyka sakė, kad F-16 ir jų pažangūs pajėgumai „apsunkins Rusijos galimybes vykdyti tokio pobūdžio smūgius“, mat bus galima taikytis į stebėjimo dronus arba atskriejančias raketas.