RUSIJOS ŽURNALISTĖ S. PROKOPJEVA PRIPAŽINTA KALTA DĖL VIEŠO „TERORIZMO TEISINIMO“

Rusijos teismas pirmadienį pripažino vieną žurnalistę kalta dėl „terorizmo teisinimo“ ir skyrė jai didelę baudą, o ši byla išprovokavo jos šalininkų ir žmogaus teisių organizacijų namuose ir užsienyje pasipiktinimą.

Svetlana Prokopjeva, gyvenanti šiaurės vakariniame Pskovo mieste ir dirbanti „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (RFE/RL) rusų redakcijoje kaip laisvai samdoma bendradarbė, buvo apkaltinta viešai teisinusi terorizmą.

Į teisėsaugos akiratį žurnalistė pateko parašiusi straipsnį apie 2018 metais šalyje surengtą sprogdinimą.

Teisėjas pripažino S. Prokopjevą kalta ir skyrė jai 500 tūkst. rublių (per 6 tūkst. eurų) baudą, iš teismo salės pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Teisėjui skelbiant verdiktą, žurnalistės šalininkai teisme skandavo „Gėda!“ ir „Ji nekalta!“.

Rusijos prokurorai praėjusią savaitę pareikalavo skirti S. Prokopjevai realią šešerių metų laisvės atėmimo bausmę ir ketverių metų draudimą dirbti žiniasklaidoje. Maksimali bausmė už jai pareikštus kaltinimus galėjo būti septyneri metai kalėjimo.

Stovėdama ant teismo laiptų S. Prokopjeva padėkojo visiems ją palaikiusiems žmonėms ir pažadėjo apskųsti sprendimą.

„Didžiausia sėkmė ta, kad man nebuvo uždrausta dirbti pagal savo profesiją“, – sakė ji miniai. Žurnalistė rankose laikė didelę gėlių puokštę ir dėvėjo marškinėlius su užrašu „Mes neužsičiaupsime“.

Maskvos miesto tarybos deputatė Julija Galiamina iš opozicinės partijos „Jabloko“ pavadino teismo verdiktą „neteisingu“ ir per tviterį parašė, kad 10 proc. S. Prokopjevai skirtos baudos sumos jau buvo surinkta prie teismo.

Tuo metu Europos Sąjungos diplomatijos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) atstovas Peteris Stano (Pėteris Stanas) pirmadienį komentuodamas šį Rusijos teismo sprendimą pareiškė, kad nepriimtina persekioti žurnalistus už jų profesinę veiklą.

„Valdžia privalo efektyviai garantuoti spaudos laisvę ir, svarbiausia, žurnalistų darbo laisvę“, – sakė P. Stano per spaudos konferenciją Briuselyje.

Didžiausia sėkmė ta, kad man nebuvo uždrausta dirbti pagal savo profesiją.

Jis taip pat pabrėžė, kad garantuoti spaudos laisvę Rusija turi pagal savo tarptautinius įsipareigojimus.

P. Stano nurodė, kad ES išnagrinės sprendimą S. Prokopjevos byloje ir prie šio klausimo dar grįš.

Šios bylos ištakos siekia 2018 metų lapkritį, kai vienas 17-metis anarchistas susisprogdino Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pastato fojė šiauriniame Archangelsko mieste ir sužeidė tris pareigūnus.

Savo komentare, paskelbtame radijo „Echo Moskvy“ Pskovo redakcijos, 40 metų S. Prokopjeva susiejo paauglio sprendimą susisprogdinti su politiniu klimatu, susiformavusiu Rusijoje valdant prezidentui Vladimirui Putinui.

S. Prokopjeva sakė, kad ji liko laisvėje dėl visuomenės spaudimo.

„Pavojingas precedentas“

Dešimtys žmogaus teisių gynėjų pasirašė pareiškimą, kuriuo ši byla pasmerkta kaip „atvirai politinė“ ir turinti tikslą „įbauginti rusų žurnalistus“. Jį pirmadienį paskelbė teisių organizacija „Memorial“.

„Žurnalistas turi teisę laisvai skleisti informaciją ne tik apie įvykius, bet ir idėjas“, – sakoma pareiškime.

Žurnalistų teises ginanti tarptautinė organizacija „Reporters Without Borders“ (RSF) sakė, kad jai „palengvėjo“ išgirdus tokį teismo sprendimą ir sveikino „paramos žurnalistei mobilizaciją“.

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) savo ruožtu pažymėjo, kad ši byla „sukuria dar vieną pavojingą precedentą, kai žurnalistė pripažįstama kalta dėl su terorizmu susijusio nusikaltimo už normalų žurnalistinį darbą“.

„Valdžia turėtų nedelsdama ir besąlygiškai panaikinti politiškai motyvuotą verdiktą“, – teigė HRW.

Šį mėnesį daugiau kaip 30 žymių Rusijos žurnalistų internete paskelbė pranešimų, kuriais reiškė paramą S. Prokopjevai. Be to, praėjusią savaitę buvo trumpam sulaikyti keliolika žurnalistės šalininkų, surengusių piketą.

Kalbėdamas su žurnalistais po to, kai teismas paskelbė nuosprendį S. Prokopjevos byloje, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas neigė, kad teismo procesas prieš šią žurnalistę pakurstė visuomenės nepasitikėjimą Rusijos teisine sistema.

„Nematau tam pagrindo“, – tvirtino jis.

Byla iškelta augant nerimui dėl spaudos laisvės Rusijoje, kur žurnalistai ir žiniasklaidos organizacijos patiria vis didesnį valdžios spaudimą.

Praėjusią savaitę vienas žurnalistas buvo paguldytas į ligoninę, kai jam lūžo ranka per konfrontaciją su policija rinkimų apylinkėje Sankt Peterburge per nacionalinį balsavimą dėl prieštaringai vertinamų konstitucijos reformų, leidžiančių V. Putinui pratęsti savo valdymą iki 2036-ųjų.

Praėjusį mėnesį iš pareigų pasitraukė vieno garsiausių šalies verslo laikraščio „Vedomosti“ vyresnieji redaktoriai, protestuodami prieš, pasak jų, naujos vadovybės vykdomą prokremlišką cenzūrą.

Pernai Maskvoje buvo sulaikytas ir apkaltintas narkotikų platinimu Latvijoje įsikūrusio nepriklausomo naujienų portalo „Meduza“ žurnalistas Ivanas Golunovas, tačiau po kelių dienų paleistas dėl įrodymų stokos.

I. Golunovo areštas išprovokavo didelį visuomenės pasipiktinimą ir beprecedentį solidarumą.