Kyjivo regionas šiandien gali kiek lengviau atsikvėpti, nes paskutinė naktis buvo gana rami. Apie dabartinę situaciją Ukrainos sostinėje LNK pasakojo Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova.

Anot D. Makarovos, dabar Kyjive galima šiek tiek atsikvėpti ir sugrįžti į įprastas vėžes.

„Paskutiniu momentu pas mus truputėlį viskas aprimo ir sirenų mažiau, šiąnakt išvis buvo ramu. Gyvenimas po truputį sugrįžta į savo vėžes: parkuose daugiau žmonių, kai kas bando grįžti į Kyjivą, nors valdžia nelabai rekomenduoja dar grįžimus atgal. Stengiamės gyventi įprastą gyvenimą, bet, aišku, tie paskutiniai įvykiai, kurie buvo išlaisvintoje Bučoje – neapsakomas vaizdas“, – kalbėjo lietuvė.

Apie Bučoje žudomus civilius Kyjive buvo žinoma iš pasprukti sugebėjusių Bučos gyventojų.

„Tie žmonės, kurie išvykdavo iš Bučos ir davažiuodavo iki Kyjivo, mes girdėjom, kad ten šaudomi civiliai, kad yra aukų, bet, kad taip žiauriai... žodžių trūksta apsakyti tai situacijai, kada matai tuos žiaurius kadrus, žmonės surištom rankom... Tai visam civilizuotam pasauliui, greičiausiai, šokas, nes, kad tai vyktų 21 amžiuje, yra sunku įsivaizduoti. Šiandien pas mus buvo įsijungęs išvaduotos Bordiankos meras. Jie (rusų kariai – red. past.) kai išvyksta, tai viską minuoja, netgi palaikus, įėjimus minuoja, žodžiu, mes čia dar ilgai tą išminavimą tęsim laukuose, miškuose ir įvairiose situacijose. Ten, kai įvažiavo okupantų kariuomenė, iš tankų buvo šaudomi gyvenamieji namai“, – teigė D. Makarova.

Žmonės nori patikrinti, kaip laikosi jų giminės, draugai. Kai kurios įmonės jau pradeda atsidaryti, žmonės kviečiami į darbus, metro atidarė savo išvykimą į kairijį krantą.

Ukrainiečiai veržiasi grįžti į gimtinę, nors karas dar nesibaigė ir nežinia, kada baigsis. Anot lietuvių bendruomenės pirmininkės, sugrįžti ukrainiečius skatina artimieji, likę Ukrainoje.

„Tai – jų šalis, jų žemė, jų gimtieji namai. Kyjive kažkaip dar saugiau, bet Irpinėje ir Bučoje iki balandžio 7–8 d. įvažiavimas civiliams yra uždraustas, yra komendanto valandos, nes viskas užminuota ir saugumo sumetimais tai yra uždrausta daryti. Kyjive saugiau, žmonės gal vis tiek nori patikrinti, kaip laikosi jų giminės, draugai. Kai kurios įmonės jau pradeda atsidaryti, žmonės kviečiami į darbus, metro atidarė savo išvykimą į kairįjį krantą, nes iki tol jis važiavo tik iki Dnepro metro po žeme, o dabar jau ir atviroj erdvėj vyksta judėjimas. Vis dar uždaryta Nepriklausomybės aikštė, nes ten ir merija ir išėjimas į prezidentūrą yra“, – padėtį Ukrainos sostinėje nupasakojo D. Makarova.

Grįžtantys ir Ukrainoje likę gyventojai raginami padėti tvarkyti miestą bei sugrįžti į darbus.

„Jeigu yra galimybė, yra atstatoma, kažkas tvarkoma, greičiausiai bus paskelbti savanorių būriai padėti sutvarkyti visus sugriautus, išlaužytus namus, nes komunalinėms įstaigoms nerealus dalykas susitvarkyti pačiom. Kiek vakar mačiau, buvo prašoma, kas turi traktorius, buldozerius, sunkvežimius, kad būtų transportas visoms šitoms šiukšlėm. Pagal galimybes rekomenduojama dirbti, nes vis tiek mokesčiai reikalingi į biudžetą“, – sakė D. Makarova.

Sparnuotosios raketos gali skristi ne būtinai iš lėktuvo Ukrainos teritorijoje, gali iš Baltarusijos, tos pačios Rusijos teritorijos ar laivų Juodojoj jūroj.

Anot pašnekovės, nereikėtų per anksti pradėti džiaugtis, nes raketos gali pasiekti Ukrainą ir iš Baltarusijos, Rusijos ar Juodosios jūros.

„Pasakyti, kad Kyjivas pradeda visai taikiai gyventi, nėra galimybių, nes prieš porą dienų čia kaukė sirenos. Sparnuotosios raketos gali skristi ne būtinai iš lėktuvo Ukrainos teritorijoje, gali iš Baltarusijos, tos pačios Rusijos teritorijos ar laivų Juodojoje jūroje. Sudėtinga ta visa padėtis ir ta tyla kartais apgaulinga, nes tikėti, kad jie visiškai pasitraukė, nėra galimybės“, – kalbėjo moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kalbant apie lietuvių bendruomenes Ukrainoje, nemaža dalis išvyko į Lietuvą, tačiau yra ir pavojingose zonose likusių lietuvių bendruomenių pirmininkių, su kuriomis palaikomas ryšys.

„Kyjivo bendruomenės dalis yra išvykusi: kas į Vakarus, kas į Lietuvą išvažiavo, dalis yra pasilikusi ir mes tiesiog „Viber“ esam padarę grupę, kurioje susirašom, ar visi saugūs, ar viskas gerai. Iš regioninių bendruomenių: Dnepro pirmininkė yra išvykusi į Lietuvą, Zaparožės pirmininkė – vakarų Ukrainoje, Chersono pirmininkė irgi išvykusi, kadangi ten buvo gana sudėtinga padėtis, ji dabar vidury Ukrainos. Na, sunkiausia padėtis yra likusiai Charkovo pirmininkei, kuri likusi pačiame Charkove, bet mes periodiškai su ja susiskambinam. Kol kas ji sako, kad yra saugi, maisto užtenka bendraujant su savanoriais“, – sakė lietuvė.

Likę Kyjive lietuviai planuoja būti Ukrainoje iki pergalės.

„Tie, kurie yra išvykę į Vakarus ar Lietuvą, greičiausiai, pasiliks ir lauks, kada jau visiškai bus saugu atvykti, o kas pasilikę Kyjive, tai negalvoju, kad mes išvažiuosime, nutarėm pasilikti ir būsim čia iki pačios pergalės. Kažkur apie pusė bendruomenės yra pasilikusi pačiame Kyjive“, – teigė Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė.

„Mes pasitikime savo kariais, savo nacionaline gvardija, ką jie padarė per visą šitą laiką, kaip jie duoda atkirtį, kaip jie kariauja ir ką jie gali padaryti – jais galima pasitikėti. Aišku, reikalinga labai didelė Vakarų pagalba, reikalingi ginklai. Čia gali būti pavyzdys Kyjivo, kada visos priešlėktuvinės gynybos sistemos buvo sutrauktos sostinei ginti ir Kyjivas atsilaikė nuo lėktuvų, nuo raketų, ko negalėjo padaryti nei Chernyjivas, nei Charkovas, nei tas pats Mariupolis. Jeigu būtų ginklų, tiek, kiek mums jų reikėjo, tai aišku nebūtų nukentėję visi tie miestai“, – kalbėjo D. Makarova.