33 metų stiuardesė Barbara Bacillieri, kilusi iš Argentinos, papasakojo apie „specialią procedūrą“, atliekamą mirus keleiviui, kurios laikosi oro linijų personalas. Apie tai rašo dailymail.co.uk.
„Mirtis skrydžio metu nėra labai dažnas įvykis, bet kartais taip nutinka. Štai kodėl oro linijos turi specialią procedūrą tokiems atvejams“, – sakė Barbara.
Stiuardesė pabrėžė, kad įgulos nariai su mirusiuoju elgiasi oriai.
„Įsivaizduokite, kad skrendate į Romą ir įtariate, kad šalia jūsų esantis keleivis iš tikrųjų nemiega. Pakviečiate stiuardesę, ir ji įtaria tą patį. Pirmiausia, ji įspės salono įgulą, kuri tada perduos informaciją kapitonui. Tuo tarpu stiuardesė patikrins jo gyvybinius požymius ir greičiausiai atliks širdies ir plaučių gaivinimą. Po to įgula paklaus, ar lėktuve yra gydytojas. Jei yra, jie suteiks keleiviui pagalbą.“
Barbara teigė, kad daugeliu atvejų oro linijos neturi gydytojo lėktuve, tačiau „beveik visada tarp keleivių yra medicinos specialistas“.
„Atminkite, kad oficialiai lėktuve niekas nemiršta, nes niekas negali paskelbti žmogaus mirusiu, kol nenusileidžiame ir gydytojas to nepatvirtina.“
Stiuardesė paaiškino, kad jei keleivis miršta lėktuve, yra dvi galimybės – kapitonas dažniausiai arba nusileidžia artimiausiame oro uoste, arba tęsia skrydį.
Jei keleivių saugumui kyla pavojus, įgula gali nuspręsti kuo greičiau nusileisti oro uoste.
Tačiau jei „viskas kontroliuojama“, jie gali nuspręsti tęsti skrydį iki galutinės paskirties vietos.
Velionis bus perkeltas į kitą vietą, galbūt į tuščią eilę.
„Tačiau jei nėra laisvų vietų, miręs keleivis perkeliamas į lėktuvo dalį, kur jo negalima matyti“, – paaiškino Barbara.
Kartą ji buvo lėktuve, kai kažkas mirė.
„Aš, kaip ir keli kiti keleiviai, supratau, kad kažkas mirė.“
Ji paėmė miego kaukę ir uždėjo ją ant mirusiojo, uždengdama tik akis, tada apvyniojo jį antklode, kad viską paslėptų.
„Tai nutiko gana ilgo skrydžio metu, kai dauguma keleivių miegojo. Tik tie iš mūsų, kurie buvome pabudę, supratome, kas vyksta“, – sakė ji.
Taip pat Barbara papasakojo, kaip keleivis mirė transatlantinio skrydžio metu.
Lėktuve nebuvo laisvų vietų, todėl įgula „nusprendė kūną uždengti antklode ir palikti stiuardesų virtuvėje“.
„Skrydis tęsėsi pagal planą, o mano draugei teko kelias valandas praleisti uždėjus koją ant kūno, kad šis nejudėtų“, – pridūrė Barbara.
Kai kuriuose lėktuvuose taip pat gali būti gabenami karstai su mirusiaisiais.
„Kūnai dažnai gabenami kartu su bagažu į jų tėvynę, o šeimos narys gali juos lydėti tuo pačiu skrydžiu. Kai kuriuose oro uostuose, pavyzdžiui, Amsterdame, yra morgas, kuriame kūnai priimami ir paruošiami prieš išsiuntimą“, – aiškino Barbara.
(be temos)