Pikta prezidento reakcija į Irano poziciją, pateiktą atsakant į JAV pasiūlymą, lėmė naftos kainų šuolį ir kirto per viltis, kad pavyks greitai susitarti dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo komercinei laivybai.
Paskelbęs atsakymą „visiškai nepriimtinu“, D. Trumpas tvirtino, kad Jungtinės Valstijos pasieks „visišką pergalę“ prieš Iraną, ir pridūrė, kad paliaubos, kurios daugiau nei mėnesį iš esmės buvo sustabdžiusios kovas Persijos įlankos regione, skaičiuoja paskutines dienas.
„Paliaubos laikosi ant gyvybės palaikymo aparato, kai įeina gydytojas ir sako: „Pone, jūsų artimasis turi maždaug vieno procento tikimybę išgyventi“, – pirmadienį žurnalistams sakė D. Trumpas.
Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas, kuris ankstesnėse derybose su Vašingtonu buvo vyriausiasis derybininkas, netrukus po to pareiškė, kad jo šalis pasirengusi „bet kokiam scenarijui“.
„Mūsų ginkluotosios pajėgos yra pasirengusios atsakyti ir pamokyti už bet kokią agresiją“, – socialiniame tinkle „X“ rašė jis.
„Bloga strategija ir blogi sprendimai visada veda prie blogų rezultatų – pasaulis tai jau supranta“, – tvirtino M. B. Ghalibafas.
Šie įvykiai sukrėtė pasaulines energijos rinkas, kurias jau ir taip įstūmė į chaosą karas bei Irano ir JAV įvestos blokados Hormuzo sąsiauryje – gyvybiškai svarbiame naftos ir dujų gabenimo kelyje.
„Pirmąjį ketvirtį prasidėjęs energijos tiekimo šokas yra didžiausias, kokį pasaulis kada nors yra patyręs“, – investuotojams sakė Saudo Arabijos naftos milžinės „Aramco“ generalinis direktorius ir prezidentas Aminas Nasseras.
„Jei Hormuzo sąsiauris bus atidarytas šiandien, rinkai susibalansuoti vis tiek prireiks mėnesių, o jei jo atidarymas bus atidėtas dar kelioms savaitėms, normalizacija užtruks iki 2027 metų“, – tvirtino jis.
Bado rizika
Be energijos, pasaulis taip pat susiduria su trąšų, kurių didžioji dalis atkeliauja iš Persijos įlankos uostų, ir atitinkamai maisto dešimtims milijonų žmonių trūkumu.
Jungtinių Tautų (JT) Projektų valdymo biuro (UNOPS) vykdomasis direktorius Jorge Moreira da Silva (Žorži Moreira da Silva) naujienų agentūrai AFP sakė, kad liko vos kelios savaitės, per kurias dar galima išvengti „didžiulės humanitarinės krizės“.
„Galime tapti krizės, kuri privers dar 45 mln. žmonių badauti, liudininkais“, – tvirtino jis.
D. Trumpas nepasakė, kas jį papiktino Irano atsakyme, tačiau iraniečių Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad ragino nutraukti JAV karinio jūrų laivyno vykdomą Irano uostų blokadą ir karą „visame regione“, tikriausiai siekiant, kad būtų sustabdyti Izraelio smūgiai Irano remiamai grupuotei „Hezbollah“ Libane.
Ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei žurnalistams teigė, kad Iranas reikalauja „Irano žmonėms priklausančių lėšų, kurios daugelį metų buvo neteisingai įšaldytos užsienio bankuose, atlaisvinimo“.
Tai būtų ne tik grįžimas prie status quo, buvusio prieš JAV ir Izraeliui pradedant karą vasario 28 dieną, bet ir pergalė ilgalaikėje Irano kampanijoje prieš jo ekonominę izoliaciją.
„Mes nereikalavome jokių nuolaidų. Vienintelis dalykas, kurio reikalavome, buvo teisėtos Irano teisės“, – sakė E. Baqaei.
Tarptautinių sankcijų pabaiga sumažintų Vašingtono svertus Teherano atžvilgiu, JAV bandant užtikrinti ilgalaikį Irano urano sodrinimo nutraukimą.
JAV, Izraelis ir jų sąjungininkai jau seniai kaltina Iraną siekiant atominio ginklo, bet Teheranas šį kaltinimą atmeta.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu tvirtino, kad konfliktas nesibaigs, kol nebus sunaikinti Irano branduoliniai objektai.
Leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis su šiuo klausimu susipažinusiais asmenimis, teigė, kad Irano atsakomajame pasiūlyme buvo numatyta galimybė atskiesti dalį labai prisodrinto urano, o likusią dalį perduoti trečiajai šaliai.
„Santūrumas baigėsi“
Nesant kelio į sprendimą, labiausiai susirūpinta Hormuzo sąsiauriu, kur Iranas riboja jūrų eismą ir kuria mokėjimo mechanizmą, kad galėtų imti rinkliavas už praplaukiančius laivus.
JAV pareigūnai pabrėžė, kad būtų nepriimtina, jei Teheranas kontroliuotų šį tarptautinį vandens kelią.
D. Trumpas televizijai „Fox News“ sakė, kad svarsto galimybę atnaujinti trumpai vykdytą JAV operaciją, skirtą naftos tanklaiviams ir kitiems komerciniams laivams per Hormuzo sąsiaurį lydėti, tačiau galutinio sprendimo dar nepriėmė.
Saudo Arabijos šaltiniai anksčiau naujienų agentūrai AFP teigė, kad Saudo Arabija uždraudė JAV naudotis jos oro erdve ir bazėmis šiai operacijai pirmąjį kartą, baimindamasi, kad „tai tik paaštrins situaciją ir neduos rezultatų“.
Siekdamos padidinti ekonominį spaudimą Iranui, Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijas 12 asmenų ir subjektų, kurie, pasak jų, palengvino Irano naftos pardavimą ir gabenimą į Kiniją.
Nurodoma, kad naujos sankcijos taikomos trims Irane įsikūrusiems asmenims ir devynioms bendrovėms, įsikūrusioms Honkonge ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE).
Vykdydamas blokadą, JAV karinis jūrų laivynas kartais apšaudydavo laivus, kad juos neutralizuotų, arba įsilaipindavo į juos ir nukreipdavo kitur.
Sekmadienį socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime Irano parlamento nacionalinio saugumo komisijos atstovas spaudai įspėjo Vašingtoną: „Nuo šiandien mūsų santūrumas baigėsi.“
„Bet koks išpuolis prieš mūsų laivus sukels stiprų ir ryžtingą Irano atsaką prieš amerikiečių laivus ir bazes“, – teigė Ebrahimas Rezaei.
Naujausi komentarai