Kyjivas jau seniai kaltina Maskvą nelaisvėje esančių karių, įskaitant tuos, kurie buvo sužeisti arba pasidavė mūšio lauke, žudymu.
Ukraina ne kartą ragino Vakarus sukurti Specialųjį tribunolą, kuris patrauktų baudžiamojon atsakomybėn Rusijos lyderius ir vadus už karo nusikaltimus.
Vasarį Jungtinių Tautų (JT) misija Ukrainoje pranešė, kad „ypač padaugėjo pranešimų apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytas į nelaisvę paimtų Ukrainos karių egzekucijas“. Nuo 2024-ųjų rugpjūčio pabaigos užfiksuoti 79 nužudymai.
Ukrainos generalinis prokuroras pareiškime nurodė, kad pradėjo 75 baudžiamąsias bylas „dėl 268 ukrainiečių karo belaisvių egzekucijų, kurias nuo plataus masto invazijos pradžios įvykdė Rusijos kariai“.
Iš jų 57 egzekucijos buvo įvykdytos 2022-aisiais, 11 – 2023-iaisiais, 149 – 2024-aisiais ir 51 – 2025 -aisiais, teigiama pranešime.
„Šis padidėjimas susijęs su Rusijos Federacijos aukščiausiosios vadovybės, tiek politinės, tiek karinės, nurodymais“, – sakoma pranešime.
Internete buvo išplatinta keletas vaizdo įrašų, kuriuose tariamai matyti, kaip mūšio lauke šaudoma į paimtus į nelaisvę Ukrainos karius, kartais iš arti.
Kremlius neigia kaltinimus dėl karo nusikaltimų Ukrainoje ir ne kartą pats kaltino ukrainiečius į nelaisvę paimtų rusų karių žudymu.
Jungtinės Tautos (JT) teigia, kad karo belaisviai abiejose trejus metus trunkančio karo pusėse buvo „kankinami ir su jais buvo netinkamai elgiamasi“.