Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino tarptautinę bendruomenę įvesti dar griežtesnes sankcijas Maskvai, į jo šalį įsiveržusioms Rusijos pajėgoms užpuolus ir užėmus didžiausią Europoje atominę elektrinę.

„Būtina nedelsiant sugriežtinti sankcijas branduolinio terorizmo valstybei“, – pareiškė jis, kilus nerimui, kad kautynės prie Zaporižios jėgainės galėtų sukelti branduolinę avariją.

Vakarai ieško būdų didinti spaudimą Rusijai

Vakarų sąjungininkės penktadienį pasmerkė Rusiją dėl Ukrainos atominės elektrinės apšaudymo, tačiau atmetė Kyjivo raginimus paskelbti neskraidymo zoną virš šalies siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą.

Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos ir NATO užsienio reikalų ministrai sakė svarstantys papildomas sankcijas siekiant toliau spausti Maskvą po baudžiamųjų ekonominių priemonių bangos, užgriuvusios Rusiją dėl invazijos Ukrainoje.

„Naktį taip pat matėme pranešimų apie ataką prieš atominę elektrinę. Tai tik parodo šio karo beatodairiškumą ir jo užbaigimo svarbą, taip pat visų Rusijos karių išvedimo ir sąžiningumo diplomatinėse pastangose svarbą“, – sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

NATO nedalyvauja šiame konflikte. NATO yra gynybinis aljansas, nesiekiame karo ar konflikto su Rusija.

„NATO nedalyvauja šiame konflikte. NATO yra gynybinis aljansas, nesiekiame karo ar konflikto su Rusija“, – kalbėjo jis.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) sakė, kad sąjungininkės „griežtai smerkia“ ataką prieš Zaporižios atominę elektrinę, ir paragino Rusiją nutraukti jos vykdomą „agresiją“.

Nuogąstavimai dėl didžiausios Europos atominės elektrinės dar padidino spaudimą prieš virtinę susitikimų, turinčių pademonstruoti Vakarų vienybę akistatoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

NATO narės pasiuntė į Rytų Europą tūkstančius karių sustiprinti Aljanso rytinį sparną ir siunčia Ukrainai ginklų, kad padėtų jai atremti Rusijos puolimą.

Tačiau NATO atmetė karinio įsikišimo Ukrainoje galimybę, nes nuogąstauja įsivelti į tiesioginį konfliktą su Rusija, kuris galėtų peraugti į branduolinį karą.

Dėl to kol kas atmetami raginimai skelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą.

„NATO neturėtų būti įtraukta į šį konfliktą“, – sakė Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky (Janas Lipavskis).

„Neskraidymo zona reikštų, kad NATO dalyvauja konflikte, nes būtent NATO pajėgos užtikrintų tą neskraidymo zoną“, – kalbėjo jis.

„Žinome, kad mūsų raudona linija skirta užtikrinti, kad nekiltų tarptautinis konfliktas“, – sakė Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly (Melani Žoli).

„Tuo pat metu norėčiau pasakyti, jog mes norime užtikrinti, kad scenarijai būtų svarstomi, norime užtikrinti, kad visame Aljanse, visose šalyse, palaikančiose Ukrainą, vyktų diskusijos, nes mums reikia sustabdyti šį karą“, – sakė ji.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus įvesti Maskvai daugiau sankcijų po atominės jėgainės apšaudymo, sąjungininkėms vertinant jau paskelbtų baudžiamųjų priemonių ekonominį poveikį Rusijai.

„Svarstomos visos galimybės“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) tvirtino, kad planuojama skelbti daugiau sankcijų, nukreiptų prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos žmones.

„Be trijų griežtų (ES) sankcijų paketų, dėl kurių mes jau nusprendėme, imsimės tolesnių priemonių, nukreiptų prieš Putino galios centrą“, – sakė ji.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius sakė, kad atėjo laikas  imtis priemonių prieš Rusijai itin svarbų energijos išteklių eksportą, nors pagrindinės Europos galios, tokios kaip Vokietija, vis dar nelinkusios to daryti.

„Suprantu, kaip tai būtų sunku mums visiems, tačiau... apsispręskite“, – sakė jis.