UPĖSE SKLINDA ŽUVŲ TVAIKAS

Šių metų sausra Europoje, kuri išdžiovino upes ir ežerus, skleidžia ir didelį nugaišusių žuvų tvaiką.

Dumbliai sukėlė žuvų marą

Pirmasis masinio žuvų kritimo signalas liepą užfiksuotas Lenkijos ir Vokietijos pasienio Oderio upėje.

Nors ši upė ir nebuvo apimta sausros, joje masiškai krito žuvys. Dabar jau išsiaiškinta, kad tai įvyko dėl didžiulio žuvų maro. Buvo įtarta, kad maras išplito dėl žydėjimą sukėlusių dumblių. Buvo rasta vadinamųjų auksinių dumblių (Prymnesium parvum), kurie gali sukelti žuvų marą.

Paaiškėjo, kad auksiniai dumbliai yra invaziniai, kurie neaiškiu keliu pateko į Oderio upę. Įprasta, kad jie auga sūresniuose vandenyse.

Oderio upėje auksiniai dumbliai rasti ir gerokai toliau nuo upės žiočių, ties Lenkijos Slubicės ir Vokietijos Frankfurto prie Oderio miestais.

Iki šių miestų Oderio upe vyksta laivyba, todėl gali būti, kad invaziniai dumbliai galėjo atkeliauti ir su laivais.

Oderis yra šiek tiek mažesnė upė nei Nemunas. Jos ilgis – 854 km. Kiek daugiau nei 100 km jos teka Čekijoje, per 740 km – Lenkijoje, įskaitant ir 180 km ruožą Lenkijos pasienyje su Vokietija.

Tragedija: Oderyje – ištisi plotai dvokiančių žuvų. / "Portalmorski.pl" nuotr.

Kai invaziniai auksiniai dumbliai pasiekė Lenkiją, nėra jokios garantijos, kad jie nepasieks ir Lietuvos.

Ar invaziniai dumbliai išplis?

Žydėjimo reiškiniai būna ir Lietuvoje – tiek Dangės upėje, tiek Kuršių mariose. Esant karštesniems orams, vandens telkiniuose atsiranda žalių dumblių. Vadinamasis vandens žydėjimas vyksta todėl, kad vandenyje padaugėja azoto, fosforo ir kalio junginių. Esant intensyviam vandens žydėjimui žuvys gali žūti, nes vandenyje sumažėja deguonies kiekis.

Kol kas didesnis žuvų gaišimas Lietuvoje neužfiksuotas.

Tai reiškia, kad žuvų marą sukeliantys auksiniai dumbliai į Lietuvos pajūrį dar neatkeliavo.

Ar tai gali kada nors įvykti? Kai invaziniai auksiniai dumbliai pasiekė Lenkiją, nėra jokios garantijos, kad jie nepasieks ir Lietuvos.

Laikomasi nuostatos, kad auksinių dumblių plitimas taip pat siejamas su klimato kaita. Žuvų marą jie sukelia tik susidarius tam tikroms oro ir aplinkos sąlygoms. Žuvų maro atsiradimą lemia ir karštesni orai.

Tarša: ši žuvis jau skleidžia dvoką į aplinką. / "Portalmorski.pl" nuotr.

Oderio upėje rasti žuvų marą sukėlę auksiniai dumbliai iki šiol Lenkijoje taip pat nebuvo užfiksuoti. Po Oderyje kilusio žuvų maro šių dumblių ketinama ieškoti ir kitose Lenkijos upėse.

Žuvis naikina sausra

Šių metų žuvų nykimas susijęs ir su dėl sausros išdžiūvusiomis upėmis bei ežerais nemažoje dalyje Europos, ypač pietinėje dalyje.

Kai kuriose šalyse dar spurdančios arba jau nugaišusios žuvys yra semiamos iš išdžiūvusių upių vagų ar nusekusių ežerų.

Lietuvoje rugpjūtį buvo bent kelios karščio bangos. Didesnių žuvų gaišimo požymių dar nėra, tačiau upės kai kur yra nusekusios labiau nei būdavo jų vidurkis rugpjūtį. Nemune vandens lygis yra apie pusmetrį mažesnis nei būdavo įprastai. Nusekusi ir Neris, kitos mažesnės Lietuvos upės. Geresnė padėtis yra tik Panevėžio, Šiaulių regionuose, nes čia vidurvasaryje buvo didesnis kritulių kiekis.

Hidrologinė sausra, kokia Lietuvoje buvo 2018 ir 2019 m., iš dalies ir 2020 m., mūsų šalyje dar neskelbiama.