Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį tvirtino, esą Kyjivo kontrpuolimas, pradėtas siekiant išstumti iš Ukrainos pietų ir rytų rusų pajėgas, žlunga nepaisant Vakarų šalių karinės ir finansinės paramos.

„Bet kokiu atveju kol kas nėra jokių kontrpuolimo rezultatų, – sakė V. Putinas per televiziją. – Nepadeda nei milžiniški ištekliai, kurie buvo perpumpuoti į Kyjivo režimą, nei Vakarų ginklų, tankų, artilerijos, šarvuočių ir raketų tiekimas.“

Ukraina, sukaupusi vakarietiškos ginkluotės atsargų ir sustiprinusi savo pajėgas, praėjusį mėnesį pradėjo labai lauktą kontrpuolimą.

Ukraina praėjusią savaitę pripažino, kad jos pajėgoms nepavyksta greitai judėti į priekį kontrpuolime. Pirmadienį Ukraina pranešė, kad jos pajėgos susigrąžino 7 kv. km teritoriją aplink rytinį Bachmuto miestą, kurį Rusijos pajėgos užėmė gegužę.

Maskvos pajėgos tebėra užėmusios teritorijas Ukrainos pietuose ir rytuose, o padėtis didelėje dalyje fronto atrodo įšaldyta.

Anksčiau šią savaitę aukšto rango prezidento padėjėjas Kyjive naujienų agentūrai AFP sakė, kad operacija bus ilga ir sudėtinga, bei paragino sąjungininkus atsiųsti daugiau šarvuočių ir ginklų.

V. Putinas ir Rusijos užsienio žvalgybos agentūros vadovas Sergejus Naryškinas penktadienio Saugumo Tarybos posėdyje išskyrė Lenkiją ir tvirtino jos vadovus ketinant tiesiogiai įsikišti į konfliktą ir užimti Ukrainos žemes.

S. Naryškinas pareiškė, jog Lenkijos vadovybė „intensyvina savo ketinimus kontroliuoti vakarines Ukrainos teritorijas“ dislokuodama karius ir planuoja gerokai padidinti „Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos visų ginkluotųjų pajėgų brigadą“.

V. Putinas savo ruožtu pareiškė, kad kalbama „apie reguliarų, organizuotą, aprūpintą karinį dalinį, kuris bus naudojamas operacijoms Ukrainos teritorijoje“.

„Įskaitant tariamą šiuolaikinės Vakarų Ukrainos saugumo užtikrinimą, o iš tikrųjų, jei vadinsime dalykus tikraisiais vardais, – ir vėlesnę šių teritorijų okupaciją. Juk perspektyva akivaizdi: jei lenkų daliniai įžengs, pavyzdžiui, į Lvivą ar kitas Ukrainos teritorijas, jie ten ir liks. Ir jie ten liks amžinai“, – kalbėjo V. Putinas.

Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas absurdiškais pavadino V. Putino pareiškimus, neva lietuvių ir lenkų su Ukraina formuojami kariniai daliniai skirti vėliau okupuoti Vakarų Ukrainą.

Lenkija, taip pat suteikusi Ukrainai ginklų ir priėmusi milijonus pabėgėlių, sustiprino savo gynybą pasienyje su Rusijos sąjungininke Baltarusija, į kurią po nutraukto maišto persikėlė „Wagner“ kovotojai.

V. Putinas penktadienį taip pat perspėjo, kad Maskva panaudos visas turimas priemones, kad apsaugotų sąjungininkę Baltarusiją nuo galimų išpuolių.

„Kalbant apie Baltarusiją, ji yra sąjunginės valstybės dalis, todėl agresija prieš Baltarusiją reikštų agresiją prieš Rusijos Federaciją“, – sakė jis Kremliaus Saugumo Tarybos posėdyje.

„Atsakytume į tai visomis turimomis priemonėmis“, – pridūrė jis.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka yra vienas iš artimiausių Rusijos sąjungininkų.

Pernai A. Lukašenka leido Rusijai pasinaudoti Baltarusijos teritorija puolimui Ukrainoje pradėti.

Be to, Rusija neseniai pradėjo gabenti taktinius branduolinius ginklus į Baltarusiją.