Karas Ukrainoje tęsiasi jau tris mėnesius. Ukrainiečiai sakė, kad nuo invazijos pradžios Rusija Ukrainai sudavė beveik pusantro tūkstančio smūgių raketomis. Tam panaudojo beveik 2300 skirtingų raketų. Žuvo daugybė žmonių, o karas nesibaigia. Kokia padėtis Rytų Ukrainoje, LNK aiškino atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis.

„Viskas, ką mes galime vertinti, yra iš oficialių Ukrainos lyderių pasisakymų, iš viešųjų šaltinių ar socialinių tinklų. Rusija toliau stiprina savo pozicijas Rytų Ukrainoje tam, kad užsitikrintų sausumos koridorių į Krymą. Šiek tiek juda į priekį tam, kad užimtų kuo didesnę teritoriją ir įvykdytų pagrindinį savo planą – okupuoti Luhansko ir Donecko apskritis ir paskelbti kaip Rusijos teritoriją. Rusija bando įgyvendinti savo planą ir tuo pat metu bando šantažuoti pasaulį dirbtinai sukeldami badą Afrikos ir Rytų Azijos šalyse tam, kad pasaulis nuimtų sankcijas Rusijai“, – aiškino D. Antanaitis.

Pasak D. Antanaičio, Donecko ir Luhansko teritorijos Rusijai nėra strategiškai svarbios.

„Rusams svarbu komunikacinės linijos, keliai ir geležinkeliai. Taip pat jiems labai svarbi elektros energija tam, kad išmaitintų visą teritoriją, taip pat Krymą. Jie bando užimti ir perimti Zaporižės branduolinę jėgainę, taip užtikrindami elektros energijos tiekimą į Krymą“, – sakė pašnekovas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

V. Zelenskis pasakė, kad kasdien Ukraina netenka nuo 50 iki 100 žmonių Rytų Ukrainoje. Pasak D. Antanaičio, tai gali būti tiesa.

„Kad ir kaip bebūtų keista, karo metu saugiausia būti kariuomenėje, daugiausia žūčių karo metu būna tarp civilių. Prezidentas neakcentavo, kas tokie žūsta, civiliai ar kariai, bet aš įtariu, kad jis kalba apie bendrą ukrainiečių skaičių. Manau, kad tai įmanoma, nes rusai daugiausia apšaudo civilius objektus, gyvenamuosius namus ir pan.“, – sakė karybos ekspertas.

Kad ir kaip bebūtų keista, karo metu saugiausia būti kariuomenėje, daugiausia žūčių karo metu būna tarp civilių.

„Kada tu tarnauji kariuomenėje, tu turi aprangą, esi pamaitintas, tavimi pasirūpina, jei esi sužeistas. Tu esi ginkluotų žmonių būryje ir tai yra saugiausia vieta. Tu gali duoti atkirtį atgal, kitaip sakant, net ir priešas prisibijo. O civiliai dažniausiai neapsaugoti, jie per daug smalsūs, išeina pažiūrėti, kas ten šaudo, kokia čia raketa guli“, – teigė jis.

Ukrainos prezidentas taip pat neseniai išsakė mintį, kad Rytų Ukrainoje okupantai turi maždaug 20 kartų daugiau technikos negu ukrainiečiai. D. Antanaitis aiškino, kad tuo galima patikėti, mat ukrainiečiai niekada neslėpė realių skaičių.

„Tačiau apie kokią būtent jis techniką kalba? Jeigu mes kalbame apie kovos techniką, tai 20 kartų didesnis jos skaičius reiškia, kad 20 kartų didesnis ir karių skaičius, nes kažkas turi vairuoti kovos techniką ir būti kovos technikoje. Daryčiau prielaidą, kad į tos technikos skaičių įeina ir įvairūs sunkvežimiai, transportavimo mašinos, mikroautobusai ir pan., kurie naudojami karo tikslams, bet tiesiogiai nėra karo technika“, – svarstė D. Antanaitis.

„V. Zelenskis nuo karo pradžios priėmė provakarietišką poziciją: sakyti faktus, neblefuoti ir nemeluoti. Todėl kai jis kalba, jis sako faktą. Jis sako, kad Vakarai privalo duoti dar daugiau, padėti nuolat, nepalikti, neužmigti ant laurų“, – pabrėžė ekspertas.

Jis svarstė, kur toji Vakarų ginkluotė.

„Kariniai veiksmai yra labai jautrus dalykas. Informacija žudo tiesiogine žodžio prasme. Todėl mes daug ko nežinome, viešoje erdvėje necirkuliuoja ir neturi, nes tą pačią informaciją girdi rusai, baltarusiai ir kiti blogi žmonės. Bet mes matome viena: ukrainiečiai kovoja efektyviai. Efektyvumas atsirado iš efektyvios ginkluotės. Efektyvi ginkluotė yra Vakarų“, – akcentavo D. Antanaitis.

Ukrainiečiai vis dažniau sako, kad po mėnesio ar dviejų pereis į puolimą. Anot D. Antanaičio tai – realu.

„Po mėnesio ar dviejų bus vidurvasaris – žemė pradžiuvusi, ilgos dienos, nereikia naudoti naktinio matymo prietaisų ilgą naktį. Kadangi gruntas tvirtas, tu gali greitai judėti, toli judėti nebūtinai keliais, bet tiesiog laukais. Manau, tas karas bus žymiai ilgesnis, negu mes norėtume, kad būtų“, – tikino ekspertas.