Austrijoje auga visuomenės ir alpinistų bendruomenės susidomėjimas byla, kurioje T. Plambergeriui pateikti kaltinimai dėl jo partnerės K. Gurtner mirties. Moteris žuvo po to, kai kopimo metu pervargusi liko vos 30 metrų žemiau viršūnės, o Plambergeris leidosi žemyn ieškoti pagalbos. Kitą rytą gelbėtojai ją rado mirtinai sušalusią, skelbia portalas climbing.com.
Po ilgų tyrimų Insbruko prokuratūra T. Plambergeriui pateikė kaltinimus dėl grubiai neatsargios žmogžudystės. Pagal Austrijos įstatymus tai – vienas griežčiausių kaltinimų, skiriamas tik tada, kai mirtis įvyksta dėl ypač akivaizdžiai neatsargaus ir pavojingo elgesio. Jei vyras bus pripažintas kaltu, jam gresia iki trejų metų kalėjimo.
Kas įvyko tą naktį?
T. Plambergeris ir K. Gurtner kopimą pradėjo anksti ryte, nors prognozės žadėjo prastėjantį orą. Maždaug 13 valandą jie pasiekė svarbų apsisukimo tašką, tačiau nusprendė tęsti žygį, nors tai reiškė, kad sudėtingiausius maršruto ruožus jie įveiks jau tamsoje. Vakare juos pastebėjo policijos sraigtasparnis, tačiau, pasak tyrėjų, vyras neparodė jokių ženklų apie reikalingą pagalbą, todėl gelbėtojai negalėjo pradėti operacijos.
Netrukus po šio epizodo K. Gurtner, kaip teigia T. Plambergerio advokatas, staiga prarado jėgas. Nors gelbėtojai bandė su vyru susisiekti telefonu, jis į jų skambučius neatsiliepė apie dvi valandas, nepaisant to, kad ryšys veikė. Tik 00.35 val. nakties jis paskambino atgal, tačiau, pasak policijos, pokalbis buvo neaiškus. Galiausiai apie antrą valandą nakties vyras paliko išsekusią partnerę ir leidosi žemyn vienas, tikėdamasis rasti kitus alpinistus ar pagalbą trobelėje. Antrą kartą gelbėtojams jis paskambino 3.30 val. ryto – tuomet pranešė, kad K. Gurtner jis paliko ant kalno.
Ryte atvykę gelbėtojai ją rado mirtinai sušalusią.
Kodėl pareikšti tokie griežti kaltinimai?
Prokurorai teigia, kad T. Plambergeris priėmė virtinę neteisingų sprendimų, kurie sukėlė tiesioginę grėsmę partnerės gyvybei: jis pasiėmė nepakankamai patyrusią merginą į techninį žiemos kopimą, išėjo per vėlai, neapsisuko atgal, kai oro sąlygos ėmė sparčiai blogėti, nesikreipė pagalbos iki gilios nakties ir nepasinaudojo galimybe išsikviesti gelbėtojus, kai juos pasiekė sraigtasparnis.
Be to, K. Gurtner kopė su minkštais snieglentei skirtais batais, netinkamais tokioms sąlygoms.
Palikdamas ją 2 valandą nakties, T. Plambergeris, pasak prokuratūros, nesuteikė jai pakankamos apsaugos nuo šalčio ir neperkėlė į saugesnę vietą.
Ką mano profesionalūs gidai?
Tarptautiniai aukštumų gidai sutaria, kad tai – klasikinis pavyzdys, kaip serija nedidelių klaidų gali virsti tragedija.
Patyrę IFMGA gidai Willie ir Damian Benegas sako, jog esminės klaidos įvyko dar dienos metu: netinkamas pasiruošimas, pavėluotas startas ir akivaizdžių įspėjamųjų ženklų ignoravimas. Jų teigimu, vyro elgesys, kai jis nenusprendė grįžti, neprašė pagalbos ir atmetė sraigtasparnio pagalbos galimybę, yra sunkiai paaiškinamas.
Piolet d’Or laureatas Frédéric Degoulet pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbiausia – gebėjimas laiku pripažinti, kad sprendimas buvo neteisingas: „Kalnuose labai lengva prisikasti iki tokio taško, iš kurio kelio atgal nebelieka.“
Ar vyras turėjo likti su partnere?
Gidai sutaria, kad tai – moralinis klausimas, į kurį nėra vienareikšmio atsakymo.
Tačiau beveik visi pabrėžia: situacija niekada neturėjo prieiti iki tokio taško. Tinkami sprendimai turėjo būti priimti daug anksčiau – dar prieš sutemstant ir gerokai prieš tai, kai K. Gurtner prarado jėgas.
(be temos)