Vokietijos diplomatijos vadovas pabrėžė nenorįs spėlioti, kokia tikimybė, kad tai įvyks, bet sakė galįs tik patarti tam rengtis. Jis pabrėžė, kad NATO plečia gynybos struktūras, o Vokietija pertvarko savo ginkluotąsias pajėgas, didina karių ir įrangos skaičių, atsižvelgdama į galimą Rusijos ataką.
Tačiau Europa neturėtų atsipalaiduoti, jei pastangos pasiekti paliaubas Ukrainoje bus sėkmingos, naujienų agentūrai dpa sakė J. Wadephulas. Saugumas Europoje dar ilgai priklausys nuo Rusijos, sakė jis ir pridūrė, kad Maskvą galima sulaikyti tik „iš jėgos pozicijos, Aljanso vienybe ir pajėgiomis ginkluotosiomis pajėgomis“.
„Neturime jokios priežasties mažinti savo pastangas, o kaip tik priešingai“, – teigė užsienio reikalų ministras. „Galiu tik griežtai patarti nedaryti jokių nuolaidų visuose šiuose projektuose ir planuose, nes tik stipri pozicija užtikrins didesnį mūsų saugumą NATO bei Vokietijoje“, – sakė J. Wadephulas.
Jei Rusijos armija pasiektų ilgalaikę karinę sėkmę Ukrainoje, „tai keltų rimtą pavojų NATO“, perspėjo J. Wadephulas. Vien dėl šios priežasties Ukrainos rėmimas išlieka vienu iš Vokietijos saugumo interesų, pridūrė jis.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas praėjusį mėnesį sakė, kad Rusija, atkūrusi savo ginkluotąsias pajėgas, iki 2029 m. galėtų užpulti NATO šalį Aljanso rytiniame flange.
Patikimos JAV saugumo garantijos Kyjivui
J. Wadephulas taip pat pabrėžė patikimų Vakarų saugumo garantijų Kyjivui, ypač Jungtinių Valstijų, svarbą, tęsiantis deryboms dėl karo užbaigimo Ukrainoje.
„Tai, žinoma, reiškia įsipareigojimą ir nuoširdų norą tų, kurie žada remti Ukrainą, jei Rusija vėl ją užpultų“, –sakė J. Wadephulas.
Užsienio reikalų ministro teigimu, Ukraina gali būti pasirengusi padaryti nuolaidų, įskaitant galimas teritorines nuolaidas, tik tuo atveju, jei jas lydės patikimos Vakarų, pirmiausia JAV, saugumo garantijos.
Europiečiai taip pat turės prisidėti, sakė jis. Reikės „išsamiau aptarti, kaip šie įnašai bus struktūrizuoti, kai bus sudarytos paliaubos ir kai pamatysime, kad Rusija tikrai pasirengusi rimtai galvoti apie taiką“, teigė J. Wadephulas.
Pasak jo, Maskva save pateikia kaip pasirengusią derėtis, bet tai nėra tas pats, kas tikras noras sudaryti taiką. „Iki šiol to nematėme“, – sakė J. Wadephulas.
Ukraina atremia plataus masto Rusijos invaziją jau daugiau nei trejus su puse metų.
