Lenkų mažumos atstovai, jau surengę ne vieną protesto prieš naują Švietimo įstatymą akciją, toliau reikalauja keisti šį teisės aktą.

Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo pirmininkas Miroslavas Šeibakas teigia, kad šis įstatymas, pagal kurį daugiau dalykų turi būti mokoma lietuvių kalba ir suvienodinami lietuvių kalbos egzaminai, yra diskriminacinis.

„Raginčiau išgirsti mūsų argumentus ir pradėti kalbą, kaip sumažinti visas šias blogas pasekmes, kurias naujas įstatymas jau padarė“, - trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė jis.

„Norime, kad būtų išsaugota ta švietimo sistema, kuri buvo veikianti buvo iki šiol – ji nėra tobula, bet prie jos buvo jau prisitaikyta. (...) Mokytojai, direktoriai rado metodiką, kaip ugdyti vaikus, kad vaikai gautų atitinkamas aukštas dalykines žinias ir puikiai galėtų valdyti valstybinę kalbą“, - antrino parlamentaras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Jaroslavas Narkevičius.

Konferencijoje paskelbta apie penktadienį tautinių mažumų mokyklose rengiamą streiką bei prie Prezidentūros organizuojamą mitingą.
Esą mokyklose susikūrė 70 streiko komitetų, bet konkrečiai nebuvo nurodyta, kuriose mokyklose, kokia forma ir kiek laiko jis vyks.

Lenkų mažumos atstovai ir LLRA politikai spaudos konferencijoje tikino, kad šios akcijos rengiamos tėvų, mokinių, buvusių abiturientų iniciatyva, jie patys kartu su visuomeninėmis organizacijomis jas esą ir remia.

„Kai kurios politinės... Atsiprašau, visuomeninės, organizacijos remia tai, Lenkų sąjunga remia iš įmokų - 2 proc. pajamų“, - teigė LLRA lyderis, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.

Anot Seimo nario J.Narkevičiaus, esą vienas prie Švietimo ir mokslo ministerijos panašaus pobūdžio mitinge dalyvavęs vyras, savo lėšomis parengęs atributiką akcijai, po jos buvo atleistas iš darbo verslo įmonėje jo nuotrauką pamačius žiniasklaidoje.

Lenkų mažumos atstovai piktinosi, kad naujas Švietimo įstatymas esą priimtas „buldozerio principu“, neieškant sutarimo su jais. Jie teigė, jog tėvai ketina kreiptis į teismus dėl jų netenkinančio švietimo reglamentavimo.

Esą būtų galima leisti vaikams laikyti suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą, jei tam jiems būtų leidžiama ruoštis 12 metų, o ne dvejus, kaip bus dabar - baiminamasi, jog dabartiniai vienuoliktokai šį egzaminą po dvejų metų išlaikys prasčiau.
M.Šeibakas taip pat sakė manantis, jog tėvams turėtų būti leidžiama pasirinkti, ar lietuvių kalbos jų vaikai turėtų mokytis stipriau, ar ne. Be to, jo nuomone, prieš pakeičiant švietimą tautinėms mažumoms, reikia daryti atitinkamus tyrimus.
„Dabar vaikai įmetami į didelį eksperimentą“, - teigė jis.

Mažumos atstovai ir politikai teigė konferencijos išvakarėse iš švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus gavę laiškus lenkų kalba, kuriuose moksleiviai esą raminami, jog "viskas bus gerai", ir kuriame nurodoma, kad tokį įstatymą politikai planavo 10 metų.
„Įstatymas priimtas iš politinių motyvų“, - tvirtino V.Tomaševskis.

Liepos 1-ąją įsigaliojus naujam Švietimo įstatymui, nuo šių mokslo metų pradinėse ir pagrindinėse mokyklose tautinės mažumos kalba stipriau bus mokoma lietuvių kalbos kaip dalyko. Taip pat visų Lietuvos mokyklų vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą. Lietuviškai bus dėstomos ir Lietuvos istorijos bei geografijos temos iš istorijos ir geografijos ugdymo programų bei pilietiškumo pagrindai. Visos kitos pamokos, kaip ir anksčiau, vyks gimtosiomis lenkų, rusų, baltarusių ir kitomis tautinių mažumų kalbomis, nebent tėvai ir vaikai pageidautų kai kurių dalykų mokyti lietuviškai.

Įgyvendinant naują Švietimo įstatymą, Vyriausybės nutarimu leista tautinių mažumų ir mišrių mokyklų mokiniams krepšelio lėšas dar padidinti 5 proc. – papildomoms lietuvių kalbos pamokoms, vadovėliams įsigyti, mokytojų kvalifikacijai kelti. Dabar šios mokyklos gaus 21 proc. didesnius krepšelius.
Nuo 2013 metų taip numatoma suvienodinti valstybinės ir gimtosios lietuvių kalbos egzaminus.

Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad pakeitimais tiesiog artėjama prie Europos standartų - vidutiniškai Europoje tautinių mažumų mokyklose 60 proc. programų dėstoma tautinės mažumos kalba, o 40 proc. programų valstybine kalba. Lenkiškose mokyklose iki šiol lenkiškai buvo dėstoma apie 90 proc. pamokų.