Letuvos teismuose galėtų atsirasti ekspertų lygmens visuomeniniai tarėjai, kurie patartų teisėjui, kokie sprendimai galėtų būti priimti tam tikrose bylose.

Tokia galimybė bei kiti teismų darbo gerinimo klausimai buvo aptarti pirmadienį Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikime su Teisėjų tarybos ir aukščiausiųjų teismų vadovybe.

Įsižiūrėjo į Islandijos patirtį

„Susitikime aptarta tarėjų instituto problematika. Prezidentė paragino gerai padiskutuoti apie šią problemą. Numatoma suburti darbo grupę prie Prezidentūros, kuri išnagrinės, kokios galimybės visuomenei dalyvauti teismų darbe“, - po daugiau kaip valandą trukusio susitikimo žurnalistams sakė Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Pasak Teisėjų tarybos pirmininkės Laimos Garnelienės, teisėjai iš esmės sutiktų, jeigu visuomenės atstovai, pavyzdžiui, tarėjai, kokia nors forma dalyvautų teismo procese. Tačiau tarėjų institucijos įvedimas siejamas su sudėtingomis ir brangiai kainuojančiomis konstitucinėmis reformomis. Todėl susitikime su Prezidente aptarta galimybė įdiegti Lietuvoje tarpinį tarėjo institucijos variantą.

„Mes susidomėjome Islandijos patirtimi. Ten teismuose dalyvauja tokie tarėjai-ekspertai, kurie padeda teisėjui priimti sprendimą atitinkamose bylose. Lietuvoje galbūt irgi galima būtų pagalvoti apie tai, kad patariamojo, bet ne sprendžiamojo balso teise teismo procese galėtų dalyvauti tokie ekspertai, kurie padėtų teisėjui priimti sprendimus“, - kalbėjo L.Garnelienė.

Anot jos, tokia reforma nereikalautų Konstitucijos pataisų. Tačiau tektų keisti nemažai su teismų veikla susijusių įstatymų. Be to, tai pareikalautų didesnio teismų sistemos finansavimo.

Kita vertus, pripažįstama, kad tokie pokyčiai priartintų visuomenę prie dalyvavimo teismų darbe.

Kada jie galėtų būti įgyvendinti, neaišku. Pirmiausia, prie Prezidentūros suburta darbo grupė galėtų aptarti ir padiskutuoti, ar tokia reforma išvis įmanoma bei reikalinga.

Išskirtinis dėmesys – teisėjų atrankai

Prezidentės susitikime su teismų vadovais skirta nemažai dėmesio teisėjų atrankai. Pripažinta, kad jau įdiegti kur kas griežtesni atrankos principai.

„Prezidentė tam skiria išskirtinį dėmesį. Vyksta labai griežtas kandidatų patikrinimas korupciniu požiūriu, asmeninis pokalbis kiekvieno kandidato su Prezidente. Sprendimas dėl teisėjo paskyrimo ar pakėlimo pareigose priimamas tik išanalizavus visą jo veiklą, padorumą, moralę ir atitikimą kitiems kriterijams“, - sakė L.Balsys.

„Dabar jau yra sukurta pakankamai gera teisėjų vertinimo sistema. Geroji praktika perimama iš Europos“, - minėjo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius.

Supaprastintas bylas perduos vienam teismui?

Pasak L.Garnelienės, pokalbyje su valstybės vadove aptartas ir teismų darbo racionalizavimas. Šiuo metu ieškoma būdų, kaip išlyginti teisėjų darbo krūvį, nes dažnai vienas teisėjas kur kas labiau apkrautas bylomis nei jo kolega.

„Bus siekiama kiek įmanoma vienodinti krūvius teisėjams. Ties tuo dabar dirbama. Visas supaprastinto proceso bylas galėtų nagrinėti kuris nors vienas teismas, turintis mažiausią krūvį. Tai leistų iš kitų, labiau apkrautų teismų paimti iki 40-50 procentų visų bylų. Tai Europoje patikrinta ir pasiteisinusi praktika“, - sakė G.Kryževičius.

Tarp tokių supaprastinto proceso bylų jis paminėjo bylas dėl skolos pripažinimo. Jų dabar itin daug daugelyje šalies teismų.

Be to, numatoma įdiegti elektroninį bylos nagrinėjimą, kas gerokai paspartintų teismų darbą.

Tačiau visos šios naujovės galės būti įgyvendintos ne anksčiau nei 2012 metais, o greičiausiai ir dar vėliau, nes kai kurios reformos reikalauja įstatymų pakeitimo Seime, kai kurios – taisyklių ir procedūrų peržiūros.

Negausiu piketu susidomėjo tik žurnalistai

Tuo metu, kai pas valstybės vadovę lankėsi teisėjai, prie Prezidentūros keli Drąsiaus Kedžio šalininkai surengė nedidelį piketą. Jie rankose laikė plakatus su raginimais „teisingai ištirti“ vadinamąją Kauno pedofilijos bylą, taip pat su kaltinimais teisėsaugai nužudymų organizavimu. „Prezidente, naikinkite kilerių tarnybą!“, - buvo parašyta viename iš plakatų.

Nei vienas praeivis nesustojo prie maždaug pusvalandį prie Prezidentūros pastovėjusių piketuotojų, neparėmė jų. Aplink protestuojančius sukiojosi daugiau televizijos kamerų, fotografų ir žurnalistų, nei buvo pačių piketo dalyvių.

Keli agresyviau ir nuožmiau nusiteikę piketuotojai su savo plakatais pernelyg priartėjo prie Prezidentūros, todėl rūmų apsaugos darbuotojams teko pareikalautų, kad šie pasitrauktų iki nustatyto kelių dešimčių metrų atstumo.