Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas mano, kad netikėtą Lenkijos premjero Donaldo Tusko vizitą į Lietuvą labiau lėmė ne lenkų mažumos švietimo reikalai, o vidaus politinė situacija Lenkijoje, kurioje rengiamasi spalį vyksiantiems parlamento rinkimams.
„Vidaus politikos kontekstas įtakos turėjo. Tuo sunku būtų abejoti. (...) Manau, daugiau priežasčių reikia ieškoti Lenkijos vidaus politikoje, o ne tame, kas vyksta Lietuvoje“, - BNS pirmadienį sakė R.Vilpišauskas/
TSPMI direktorius įžvelgė ir dvilypumą Lenkijos premjero pasisakymuose po susitikimo su Lietuvos ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi Palangoje ir kalbant bažnyčioje Vilniuje susirinkusiems tautiečiams. Po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi D.Tuskas ragino nepolitizuoti Lietuvos lenkų švietimo klausimų, o Šv.Teresės bažnyčioje teigė, kad Lenkijos santykiai su Lietuva priklausys nuo Lietuvos valdžios santykių su lenkų mažuma.
"Manau, jog tam tikro dvilypumo čia yra. Manau, kad jis kyla iš to, kad bandoma vienu metu taikyti į kelias skirtingas auditorijas. Siekiama ir vidaus politikos tikslų , ir tuo pačiu norima išlaikyti konstruktyvų, geranorišką toną bendraujant su kolega Lietuvos premjeru. Bet kai mėginama siekti iš karto kelių tikslų ir taikoma į skirtingas auditorijas, yra sudėtinga išlikti visiškai nuosekliam", - teigė R.Vilpišauskas.
Jis vylėsi, kad aistros aprims po rinkimų Lenkijoje.
„Reikia tikėtis, kad visgi po rinkimų tas dialogas bus konstruktyvesnis tarp abiejų pusių, ir interpretacijos, kurios dabar neretai išsiskiria vertinant tuos pačius sprendimus, kurie yra Lietuvoje ar Lenkijoje, supanašės. Kartais atrodo, jog ne tik vidaus politika veikia, bet tiesiog dėl informacijos trūkumo kyla gana skirtingos interpretacijos abiejose pusėse. Ir Lietuvoje, ir Lenkijoje tie patys dalykai, atrodo, yra suprantami gana skirtingai. Kad tas supratimas supanašėtų reikalingas normalus, konstruktyvus dialogas“, - sakė TSPMI vadovas.
Po praėjusį penktadienį Vilniuje įvykusio lenkų politikų mitingo bei paskelbtų ketinimų masiškai nelankyti pamokų į Lietuvą sekmadienį aiškintis situacijos netikėtai atvyko Lenkijos premjeras.
Lenkų kilmės politikai Lietuvoje kritikuoja naująjį Švietimo įstatymą, kuriuo plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir 2013 metais ketinama suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą lietuviams ir tautinėms mažumoms. Iki šiol lenkai beveik visus dalykus Lietuvoje galėjo mokytis gimtąja kalba ir laikydavo lengvesnį lietuvių kalbos egzaminą.
Anot Lietuvos pareigūnų, naujasis Švietimo įstatymas yra iš esmės analogiškas galiojančiam Lenkijoje - Lenkijos lietuviai jau daug metų dalį dalykų mokosi lenkų kalba ir laiko vienodą lenkų kalbos egzaminą su etniniais lenkais.
Lietuvos valdžia sako, kad įstatymu artėjama prie Europos standartų ir siekiama, jog lenkai geriau išmoktų valstybinę lietuvių kalbą.
Naujausi komentarai