Seimas neprieštaravo Prezidentės pasirinkimui į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus skirti karinį kontržvalgybininką Gediminą Griną.

Už tai, kad Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirinktas kandidatas būtų paskirtas saugumo šefu ketvirtadienį plenariniame posėdyje balsavo 127 parlamentarai, niekas nebuvo nei prieš, nei susilaikė.

Visų frakcijų atstovai pritarė valstybės vadovės pasirinkimui, kai kurie parlamentarai entuziastingai jį gyrė.

Didžiausios Seime valdančiosios Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma pareiškė, kad ši frakcija „santūriai palaikys“ kandidatą. „Pasakiau „santūriai“, bet vistiek tai yra sprendimas palaikyti. Gerą įspūdį paliko tai, kad kandidatas žadėjo tiksliai reglamentuoti visus procesus, atsiriboti nuo visų politinių įtakų. Kita vertus, neturėjome galimybių išsamiau aptarti kai kurių problemų, nes kandidatas pripažino nesąs grai susipažinęs su situacija. Tenka pasitikėti, kad atėjęs ir susipažinęs padarys tai, kas yra reikalinga“, - sakė Seimo konservatorių lyderis.

„Mes, skirtingai nei konservatoriai, ne santūriai, o labai tvirtai remiame šią kandidatūrą, nes manome, kad jis pasipriešins bet kokiems bandymams politiškai įtakoti šią struktūrą“, - sakė opozicinės Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.

Panašiai kalbėjo ir kitos opozicinės Socialdemokratų frakcijos atstovas Juozas Olekas: „Mūsų nuomone, kandidatas turi pakankamą patirtį, reikiamą šiam darbui. Mums patiko jo atsakymai į klausimus dėl numatomo atsakomybės pasidalinimo tarp specialiųjų tarnybų ir pačiame departamente. Vertiname jo asmeninę tvirtybę ir atsiribojimą nuo politikų. Tai mums kelia ne santūrų požiūrį, o aiškų palaikymą“.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas informavo, kad komiteto nariai vieningai pritarė Prezidentės pasirinkimui.

Po nutarimo dėl kandidatūros į VSD vadovus priėmimo kalbėjęs su žurnalistais G.Grina pripažino tikėjęs, kad per pokalbius su frakcijomis ir atskirais politikais bus toks rezultatas dėl pasitikėjimo.

Jis neatsakė, ar imsis kokių nors kardinalių pokyčių departamente ir ar pateiks Seimo jau seniai reikalaujamų dvylikos operatyvinių pažymų. "Pirmiausia man reikia susipažinti su situacija, nusistatyti, kaip atrodys būsimoji departamento struktūra. Tik tada galėsiu atsakyti į tokius ir panašius klausimus", - kalbėjo G.Grina.

VSD direktorių skiria prezidentas Seimo pritarimu. Kai D.Grybauskaitė pasirašys dekretą dėl G.Grinos paskyrimo VSD šefu, jam turėtų suteiktas saugumo generolo laipsnis.

Ilgametis krašto apsaugos sistemos pareigūnas pulkininkas leitenantas G.Grina 2001-2004 metais buvo Lietuvos karinis atašė Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2004 m. jis pradėjo tarnauti Krašto apsaugos ministerijos Antrajame operatyvinių tarnybų departamente, 2005 m. paskirtas šio departamento direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2009 m. birželio yra laikinasis departamento direktorius ir pavaduoja kvalifikaciją užsienyje keliantį departamento vadovą Joną Kačergių.

VSD vadovo postas liko laisvas po to, kai pernai gruodį iš šių pareigų pasitraukė Povilas Malakauskas. Šiuo metu saugumo šefo pareigas laikinai eina Romualdas Vaišnoras.