Jaunų tėvų skundai dėl jų galbūt pažeistų teisių yra pagrįsti, nors ir nėra pagrindo teigti, kad pareigūnai kryptingai būtų persekioję kuriuos nors jaunus tėvus dėl jiems priskaičiuotų motinystės ar tėvystės pašalpų, pareiškė Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius.

"Pareiškėjų nusiskundimai pažeistomis jų teisėmis, įvertinus aplinkybę, jog tai liečia labai jautrią gyventojų grupę - esamus bei būsimus tėvelius, yra pagrįsti, kadangi susidariusi ydinga situacija gali daryti nemažą įtaką būsimųjų tėvelių apsisprendimui planuojant šeimos padidėjimą, o tai mūsų valstybei būtų itin nepalankūs sprendimai turint galvoje didelį emigrantų srautą ir Lietuvos gyventojų senėjimą", - savo pažymoje rašo Seimo kontrolierius.

Jis tyrė Šeimos gynimo judėjimo "Stop šeimos genocidui" valdybos nario ir kitų asmenų skundus dėl pareigūnų veiksmų.

Pareiškėjai piktinosi šiuo metu atliekamais patikrinimais ir ikiteisminiais tyrimais dėl neva nepagrįstai pasididintų atlyginimų, siekiant apgaule užvaldyti valstybės lėšas ir taip pasididinti socialines išmokas prieš išeinant tėvystės ar motinystės atostogų vaikui gimus.

Skunde keltas klausimas, dėl kokių priežasčių, neištyrus kiekvienos situacijos atskirai, buvo išskirta tam tikra socialinė grupė pagal tam tikrus požymius ir nenagrinėjus situacijų, esą pradėtos persekioti šeimos, kurių nariai dirbo smulkaus verslo įmonėse ir susilaukė vaikų.

R.Valentukevičius savo išvadoje rašo, kad jam tiriant skundą nepavyko nustatyti "Sodros" pareigūnų veiksmuose biurokratizmo.

Jam pateiktame atsakyme socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė atmetė Šeimos gynimo judėjimo tvirtinimus, kad asmenys, perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, diferencijuojami pagal tam tikras socialines grupes, detaliai neišnagrinėjus kiekvieno jų atvejo individualiai.

Anot viceministrės, paprastai įtarimų kyla, kai tuo laikotarpiu, iš kurio skaičiuojamos tėvystės ar motinystės išmokos, atskiro asmens gaunamos pajamos neproporcingai išauga. Pavyzdžiui, prokurorams buvo nurodyta pasidomėti, kodėl vienos jaunos mamos kompensuojamasis uždarbis tą ketvirtį, iš kurio skaičiuota motinystės pašalpa, 9,3 karto viršijo kitais laikotarpiais gautą uždarbį.

A.Morkūnienės teigimu, įtarimų kelia ir tokie atvejai, kai įmonės, nevykdančios veiklos ar turinčios įsiskolinimų, atitinkamiems asmenims pradeda mokėti, palyginti su kitais tos pačios kategorijos darbuotojais, didelius atlyginimus.

"Sodra" iki praėjusių metų spalio 10 dienos į ikiteisminio tyrimo įstaigas kreipėsi dėl 891 apdraustųjų. Pradėti 657 ikiteisminiai tyrimai. Iš jų vėliau 89 atvejais tyrimai nutraukti, likusieji dar nagrinėjami.

"Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad pareigūnai būtų kryptingai atrinkę kurią nors vieną gyventojų grupę ir ėmęsi juos terorizuoti, netinkamai nagrinėti jų kreipimusis, neteikti informacijos", - konstatavo Seimo kontrolierius.

Tačiau jis pareiškė, kad iki šiol nėra tinkamai reglamentuoti norminiai aktai, todėl atsiranda prielaidos įtarti piliečius planuotai pasisavinant valstybės lėšas, fiktyviai pasididinant darbo užmokestį prieš draudiminį įvykį. Seimo kontrolieriaus nuomone, tinkamai sureguliavus norminę bazę nebeliks prielaidų kilti dviprasmiškoms situacijoms bei galimiems piliečių teisių pažeidimams.

Specialistų teigimu, sąlygas piktnaudžiavimams sudarė teisės aktų normos, kad kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės pašalpoms mokėti buvo apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 3 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.

R.Valentukevičius pasiūlė socialinės apsaugos ir darbo ministrui Donatui Jankauskui imtis skubių priemonių dėl teisės aktų sureguliavimo, "siekiant ateityje užkirsti kelią galimiems piliečių teisių pažeidimams".