Vilniuje buvo surengti metodiniai mokymai mokyklų tautinės mažumos kalba mokytojams, kurie nuo šių mokslo metų lietuviškai mokys Lietuvos istorijos ir geografijos, pilietiškumo pagrindų, taip pat mokymai  pradinių klasių mokytojams ir lituanistams. Seminaruose įgytos žinios padės plėsti lietuvių kalbos mokytojų kompetencijas, reikalingas mokyti lietuvių kalbos ir literatūros pagal vienodą  programą 11-12 klasėms, teigiama pranešime spaudai.

Aukštųjų mokyklų dėstytojai, mokytojai praktikai diskutavo, kaip reiktų dirbti pagal atnaujintą programą, dalijosi literatūros dėstymo patirtimi, aptarė teksto (literatūrinio rašinio, samprotavimo) kūrimo metodiką ir vertinimą.

Geografijos, istorijos, pilietiškumo pagrindų pedagogai buvo mokomi kaip pasirengti dėstyti lietuvių kalba Lietuvos geografijos ir istorijos temas, pilietiškumo pagrindus.

Liepos 1 d. įsigaliojus naujam Švietimo įstatymui, nuo šių mokslo metų pradinėse ir pagrindinėse mokyklose tautinės mažumos kalba stipriau bus mokoma lietuvių kalbos kaip dalyko. Taip pat visų Lietuvos mokyklų vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą.

Lietuviškai bus mokomos ir Lietuvos istorijos bei geografijos temos iš istorijos ir geografijos ugdymo programų bei pilietiškumo pagrindai. Visos kitos pamokos, kaip ir anksčiau, vyks gimtosiomis lenkų, rusų, baltarusių ir kt. kalbomis, nebent tėvai ir vaikai pageidautų kai kurių dalykų mokyti lietuviškai.

Įgyvendinant naują Švietimo įstatymą, Vyriausybės nutarimu leista tautinių mažumų ir mišrių mokyklų mokiniams krepšelio lėšas dar padidinti 5 proc. – papildomoms lietuvių kalbos pamokoms, vadovėliams įsigyti, mokytojų kvalifikacijai kelti. Dabar šios mokyklos gaus 21 proc. didesnius krepšelius.