Valstybinės įstaigos skylėtam „Sodros“ iždui skolingos milijonus. Ypač didelės teismų skolos, bet jiems sankcijos dėl to negresia.

Beveik 2 mln. litų

Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenys rodo, kad labiausiai iš biudžetinių įstaigų „Sodrai“ skolingi įvairūs teismai. Aiškinama, kad šios skolos susidarė dėl teisėjams laiku nesumokėto darbo užmokesčio 2005–2008 m.

Šių metų rugsėjo 1 d. duomenimis, Panevėžio apygardos teismas „Sodrai“ įsiskolino 407 tūkst. litų, Šiaulių apygardos teismas – 321 tūkst. litų, Lietuvos Konstitucinis Teismas – 260 tūkst. litų, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas – 228 tūkst. litų.

Panevėžio apygardos administracinis teismas Valstybiniam socialiniam draudimui skolingas 108 tūkst. litų, Šiaulių apygardos administracinis teismas – 78 tūkst. litų, Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas – 37 tūkst. litų.

Kiti sostinės teismai, taip pat Kelmės, Visagino, Švenčionių, Molėtų, Biržų, Kupiškio, Kretingos, Joniškio, Ukmergės rajonų teisminės institucijos kartu įsiskolino apie 280 tūkst. litų.

Nustatė grąžinimo tvarką

„Sodros“ atstovai paaiškino, kad teismų skolos jai susidarė dėl prieš kelerius metus priimto sprendimo nemokėti teisėjams dalies atlyginimų.

„Algų dalis nebuvo mokėta, tačiau valstybinio socialinio draudimo įmokos už šį laikotarpį buvo priskaičiuotos, todėl susidarė skola “Sodrai", – tvirtino Valstybinio socialinio draudimo fondo atstovė spaudai Jolita Skinulytė-Niakšu.

Priminta, kad iki 2008 m. spalio teisėjams nemokėta dalis atlyginimo. Konstitucinis Teismas pripažino, kad tai nekonstitucinis veiksmas ir valstybė privalo grąžinti teisėjams skolą. Todėl 2008 m. spalį buvo priimtas Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymas. Vadovaujantis juo 2009 m. Vyriausybė priėmė nutarimą, kuris nustatė, kaip skaičiuojami socialiniai mokesčiai nuo teisėjams nesumokėtos algos dalies.

Šis nutarimas, be kita ko, numatė apskaičiuotų patikslintų duomenų apie nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pateikimo „Sodrai“ tvarką. Vyriausybės nutarime taip pat buvo numatyta, kad iki teismai perves valstybinio socialinio draudimo įmokas, nebus skaičiuojami delspinigiai ar taikomos kitos priverstinio poveikio priemonės.

Padengs, kai išmokės algas

Konstitucinio Teismo finansininkai patikslino, kad šios institucijos skola Valstybiniam socialinio draudimo fondui šiuo metu siekia netgi daugiau, nei tvirtina pati „Sodra“ – 358 tūkst. litų. 2010 m. pabaigoje ji buvo 352 tūkst. litų.

Tačiau Teismas nesutinka, kad tai skola. „Tokie teiginiai neturi teisinio pagrindo. Ši suma apskaičiuota nuo dar nesumokėtos valstybės skolos teisėjams, susidariusios neteisėtai sumažinus teisėjų darbo užmokestį. Kadangi teisėjams neišmokėti neteisėtai sumažinti teisėjų darbo užmokesčiai, mokesčių už juos skaičiuoti negalima“, – tvirtinama Konstitucinio Teismo pateiktame paaiškinime dėl skolos „Sodrai“.

„Valstybė jau yra įsipareigojusi per artimiausius metus esamiems ir buvusiems teisėjams laipsniškai grąžinti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį, taigi tuomet laipsniškai bus apskaičiuojama ir mokama “Sodrai„ priklausanti mokesčių nuo grąžinamo atlyginimo dalis. Beje, nuo iki šiol teisėjams išmokėtos atlyginimo dalies mokesčiai “Sodrai„ buvo apskaičiuoti ir laiku sumokėti. Taigi tariama Konstitucinio Teismo skola “Sodrai„ yra tik būsimų mokėjimų “Sodrai„ bendra suma nuo valstybės įsipareigotos teisėjams kompensuoti nesumokėtos darbo užmokesčio dalies. Šios sumos mokėjimo laikas ir konkretus dydis priklausys nuo valstybės įsipareigojimų įvykdymo laiko“, – teigiama paaiškinime.

Priminta, kad valstybės skolos teisėjams pradėtos dengti 2009 m..

Šiuo metu valstybės skola Konstitucinio Teismo teisėjams vis dar siekia 1,056 mln. litų. Nuo šios sumos ir yra susidariusi trečdalio milijono litų Teismo skola „Sodrai“, kurią žadama padengti, kai tik bus teisėjams grąžintas visas laiku neišmokėtas atlyginimas.

Skaičiuojami delspinigiai

„Sodra“ informavo, kad yra ir kitų jai skolingų biudžetinių įstaigų ar valstybės kapitalo įmonių. Kitaip nei teismams, joms už laiku nesumokėtas įmokas skaičiuojami delspinigiai ir „taikomos kitos, tokios pat, kaip ir kitiems draudėjams, priverstinio poveikio priemonės“.

Lietuvos tekstilės institutas Valstybiniam socialiniam draudimui įsiskolino 363 tūkst. litų, iš jų 44 tūkst. litų sudaro delspinigiai. Švenčionių rajono savivaldybės švietimo skyrius „Sodrai“ lieka skolingas 190 tūkst. litų.

Pastaraisiais metais nemenkų finansinių sunkumų turinti Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinė įmonė „Sodrai“ skolinga net 826 tūkst. litų, Ignalinos atominė elektrinė įsiskolinusi 17 tūkst. litų, Vilniaus valstybinė įmonė „Gyvenamųjų patalpų keitimas“ – 3 tūkst. litų.

Pusės milijardo skola

„Sodros“ duomenimis, šių metų liepos 1 d. biudžetinės įstaigos jai buvo iš viso skolingos 3,4 mln. litų, viešosios įstaigos ir asociacijos – 4,6 mln. litų.

Remiantis negalutiniais duomenimis, rugpjūčio 31 d. draudėjai „Sodrai“ iš viso buvo skolingi 474,14 mln. litų, tai yra maždaug puse milijono litų mažiau nei liepos pradžioje. Tačiau nuo metų pradžios skola išaugo: šių metų sausio 1 d. draudėjai „Sodrai“ buvo skolingi 456,8 mln. litų, balandžio pradžioje – 458,4 mln. litų, liepą – 474,7 mln. litų. Taigi per aštuonis šių metų mėnesius draudėjų skola padidėjo beveik 15,7 mln. litų, arba 3,4 proc.

Didžiausią dalį draudėjų skolų „Sodrai“ sudaro bankrutavusių ar reorganizuojamų akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių pradelsti mokėjimai. Tarp tokių įmonių – Panevėžio „Ekranas“, Vilniaus „Kuro aparatūra“, Kauno „Jiesia“, „Mažeikių elektrotechnika“, Kauno ketaus liejykla, „Ranga IV“, „FlyLAL- Lithuanian airlines“ ir kitos.