Nacionalinė rinktinė susirinko į treniruočių stovyklą prieš artėjančias Tautų lygos rungtynes su Kazachstano rinktine.

Artėjančiose rungtynėse prieš Kazachstano komandą Lietuvos rinktinėjė įvyko nemažai pokyčių, o komandoje nebus dviejų rinktinės lyderių – Arvydo Novikovo ir Ernesto Šetkaus. Vis dėlto, savo šanso sulaukė jaunieji Lietuvos futbolininkai. Tarp jų ir Ukrainoje žaidžiantis Danielis Romanovskis.

„Labai laukiau kvietimo, manau, kad buvau vertas patekti į rinktinę, atstovauti savo šalį man yra labai didelė garbė. Norisi tapti pagrindiniu žaidėju ir darysiu viską, kad juo tapčiau. Rinktinėje visus pažįstu, prieš daugelį jų teko žaisti, su kitais buvome bendraklubiais. Buvau labai draugiškai priimtas todėl jaučiuosi tarsi sugrįžęs į šeimą“, - teigė D. Romanovskis.

Kalbėdamas apie Tautų lygos grupę, D. Romanovskis teigė, jog dabartiniai varžovai yra panašaus lygio. „Kaip teigė treneris, kaip mes ir patys galvojam – mūsų grupėje esančių komandų lygis panašus, galima juos įveikti ir į aikštelę eisime tik dėl pergalės. Buvo sunku žaisti prieš Ukrainą, Serbiją, Portugalija, ženkliai skiriasi lygis, bet dabar viskas priklauso tik nuo mūsų“, - kalbėjo D. Romanovskis.

Sezono pradžia – sudėtinga

Šie metai rinktinės saugui buvo pilni iššūkių. Per žiemos perėjimų langą D. Romanovskis paliko Lietuvą ir prisijungė prie Ukrainos aukščiausioje lygoje žaidžiančio Donecko „Olimpik“. Tiesa, lietuvio Ukrainoje laukė sudėtinga pradžia, tačiau kartu su nauju treneriu D. Romanovskis sulaukė savo šanso.

„Pradžia Ukrainoje nebuvo lengva, nes negaudavo žaidybinės praktikos. Kartu su manim prie klubo prisijungė tik keli nauji žaidėjai, o treneris didesnį pasitikėjimą išreikšdavo komandos senbuviams. Donecko komandoje debiutavau sužaisdamas 10 minučių, kurias pralaimėjome 0:2, po to šešiose rungtynėse išvis negavau žaidybinio laiko, o komanda pastoviai patirdavo pralaimėjimus.

Pralaimėjimai turėjo įtaką komandos atmosferai, kuri buvo išties prasta, nes kai komanda patiria pralaimėjimus – žaidėjai pradeda jausti negatyvą iš žiniasklaidos, sirgalių, komandos. Tuomet klubo prezidentas nusprendė atleisti trenerį bei vyriausiuoju treneriu paskyrė buvusį trenerio asistentą.

Džiaugiuosi, kad naujasis treneris įvertino mano pastangas bei darbą treniruotėse ir palaipsniui suteikdavo vis daugiau žaidybinio laiko. Savo šanso sulaukiau prieš „Lviv“ komandą, sužaidėme lygiosiomis, pats neblogai pasirodžiau ir nuo to laiko visas rungtynes pradėdavau startinėje sudėtyje. Esu labai laimingas, kad treneris manimi pasitikėjo.“