KOMENTUODAMAS RUNGTYNES T. MEŠKONIS LAIKOSI VIENOS TAISYKLĖS

Europos futbolo čempionatą komentuosiančio LRT žurnalisto Tautvydo Meškonio pirmąjį, kaip komentatoriaus, rimtą debiutą nutraukė Sovietų Sąjungos griūtis. Tačiau vėliau jam teko komentuoti daugybę rungtynių – ir futbolo, ir kitų sporto šakų, ir iš studijos, ir iš stadionų, tarp jų – „Stade de France“, kur šįvakar vyks pirmosios EURO 2016 rungtynės. „Kai esi stadione, net klausydamas ne savo šalies himno, vis tiek jauti virpuliuką krūtinėje“, – įspūdžius iš 1998-ųjų pasaulio čempionato prisimena T. Meškonis.

Debiutas truko vos dieną

Nors pirmųjų komentuotų rungtynių dėl jaudulio nelabai pamena, tačiau rimtas T. Meškonio, kaip komentatoriaus, debiutas įvyko 1990 metų kovo 9 dieną. Tuomet Odesoje susitiko dvi Sovietų Sąjungos futbolo čempionato komandos – vietos „Černomorico“ ir Vilniaus „Žalgirio“. Tačiau šios rungtynės komentatoriui įsiminė ne tik dėl debiuto, bet ir dėl to, kad daugiau šio čempionato rungtynių jam nušviesti nebeteko.

„Kai grįžau į Lietuvą, kovo 11-ąją jau buvo atkurta nepriklausomybė, tad pasibaigė Sovietų Sąjungos čempionatas, o Vilniaus „Žalgiris“ sužaidė tik tas vieninteles rungtynes“, – prisimena jaunystėje šio klubo futbolo mokyklą apie 5 metus lankęs T. Meškonis.

Anot LRT žurnalisto, jei ne istoriniai pokyčiai, toliau jis būtų keliavęs į tokias šalis, kaip Tadžikistanas ir Uzbekistanas, kurių taip ir neteko aplankyti.

Vėliau jam ne kartą teko lydėti Lietuvos rinktinę į išvykos rungtynes, o labiausiai įsiminė 1994 metų pabaigoje Slovėnijoje komentuotos futbolo rungtynės, kai Lietuva tik 87-tą minutę po Andriaus Žutos įvarčio 2:1 palaužė šeimininkus.

Tiesa, dažniausiai rungtynes, net kai žaidžia Lietuvos rinktinė, T. Meškoniui tenka komentuoti iš studijos. Jis prisipažįsta, kad dėl šios priežasties šiek tiek pavydi krepšinį nušviečiantiems kolegoms.

„Kiek pavydu, nes futbolas nėra pasiekęs tokių aukštumų, kaip krepšinis. Kai [nuolat] pralaimi futbolo rinktinė, atsiranda tam tikras nusiteikimas jau prieš komentuojant rungtynes – nieko gero nebus nei šiose, nei kitose rungtynėse. Emocijos taip pat yra visai kitokios, kai komentuoji ne čempionato, o atrankos rungtynes“, – teigia laisvalaikiu ir krepšinį žaidžiantis futbolo žinovas.

Kai norisi giedoti kitų rinktinių himnus

Ar rungtynės nušviečiamos iš studijos, ar iš renginio vietos, – tai, anot T. Meškonio, yra vienas pagrindinių komentavimo kokybę apsprendžiančių veiksnių. Kaip pavyzdį jis pateikė 1998 metais Prancūzijoje vykusį Pasaulio futbolo čempionatą, kai jis rungtynes komentavo iš Paryžiaus Sen Deni rajone esančio nacionalinio šalies stadiono „Stade de France“.

„Jausmas – visai kitoks, nesvarbu, kas žaidžia: Brazilija–Norvegija, Škotija–Danija, Nigerija–Argentina. Kai esi stadione, net klausydamas ne savo šalies himno, vis tiek jauti virpuliuką krūtinėje. Taip pat matai nusiteikusius žiūrovus, matai visą vaizdą aikštėje, jauti visai kitokią atmosferą“, – pasakoja daugiau nei 80 tūkst. žiūrovų talpinančiame stadione dirbęs T. Meškonis.

„Kalbant atvirai, kai sėdi studijoje, net tuomet, kai klausai Lietuvos himno, tą virpuliuką jauti ne visada, nors jauti jį girdėdamas svetimos šalies himną stadione“, – priduria komentatorius.

Pasak LRT.lt pašnekovo, jei rungtynes komentuoji iš studijos, gauni tik tokią informaciją, kurią gali gauti bet kuris futbolu besidomintis sporto mėgėjas.

Pagalbininkai ne visada padeda

Šiųmetiniame Europos futbolo čempionate dalyvaus ne 16, kaip buvo įprasta, bet 24 Senojo žemyno futbolo komandos, tačiau, anot T. Meškonio, ypatingai sunku neturėtų būti.

„Yra tekę ištverti kur kas didesnį krūvį, nes vien 1998 metais tiesiogiai iš „Stade de France“ stadiono teko komentuoti 10 rungtynių. 2014 metų Pasaulio futbolo čempionatą teko komentuoti ir vėlai vakare, ir naktį – pirmą ar trečią valandą. Be to, ten žaidė 32 rinktinės. [...] Šiemet bus 2–3 rungtynės per dieną, tai po vienerias komentuosime mes su kolega Nerijumi Kesminu, o likusias vienerias [jei tokios bus] – Rytis Vyšniauskas“, – pasakoja sporto žurnalistas bei priduria, kad gelbės ir tai, jog laiko skirtumas tarp Lietuvos ir Prancūzijos – vos viena valanda.

Nors daug kas įsivaizduoja, kad krūvį galima kiek sumažinti į pagalbą komentuojant pasitelkus specialistus, T. Meškonis skuba tai paneigti. Anot jo, kartais darbo kaip tik padaugėja.

„Žmogui, kuris nusimano futbole, net yra žaidęs rinktinėje, nebūtinai pavyksta perteikti turimas žinias. [...] Kai pirmą kartą pasikvieti trenerį ar futbolininką, tai daugiausiai dėmesio reikia skirti tam žmogui nuraminti, paaiškinti, kaip reikia viską daryti“, – teigia jau 26 metus rungtynes televizijos žiūrovams ar radijo klausytojams komentuojantis T. Meškonis.

Šio Europos čempionato rungtynių metu trims futbolo žinovams padės ir Lietuvos nacionalinėje rinktinėje žaidęs bei komentavimo patirties turintis Žydrūnas Grudzinskas. Gynėjo pozicijoje rungtyniavęs buvęs futbolininkas ne tik analizuos įvairias situacijas aikštėje, bet ir vertins rinktinių žaidimą.

Stengiasi neturėti favoritų

Kalbėdamas apie pasirengimą komentuoti futbolo čempionato rungtynes, T. Meškonis teigia, kad „nori ar nenori, sukiesi tose sultyse“, tad ir tuomet, kai nekomentuoji, vis tiek domiesi, renki informaciją apie šią sporto šaką, todėl ją nušviesti yra kur kas lengviau.

„Būna, kad kažkurią sporto šaką komentuoji kas dvejus ar ketverius metus. Tuomet atnaujini informaciją, prisimeni tai, ką jau žinojai, tačiau po čempionato supranti, kad vėl nereikės to daryti kelerius metus, tad vėl viskas užsimirš“, – pasakoja komentatorius.

T. Meškonis teigia, kad komentuodamas turi vieną pagrindinę taisyklę – niekada neturėti favoritų.

„Draugai nuolat siūlo dalyvauti totalizatoriuose, ko kategoriškai atsisakau. Jei juose dalyvauji, pradedi sirgti ne už gražų žaidimą, o už prognozuotą rezultatą. Jei viskas klostosi ne taip, kaip prognozavai, tai suprastėja nuotaika ir tą jaučia žiūrovai“, – pasakoja vaikystėje itin brazilus, o vėliau italus bei olandus palaikęs komentatorius.

Nors čempionate T. Meškonis ir nepalaikys jokios komandos, tačiau, jo teigimu, stipriausiomis ekipomis galima laikyti pasaulio čempionus vokiečius bei pastarųjų Europos čempionatų laimėtoją Ispaniją.

„Taip pat viena iš favoričių – čempionato šeimininkė Prancūzija. Visi vėl kalba apie Angliją, kuri nieko rimto nelaimėjo nuo 1966 metų, kai tapo pasaulio čempione. Iš komandų, kurios gali iššauti, – Belgija, kuri galbūt subrendo pasiekti gerus rezultatus. Taip pat verta paminėti kroatus, – sako T. Meškonis ir priduria, kad iš čempionato galima tikėtis daug emocijų. – Ryškių favoritų nėra, todėl čempionatas turėtų būti neprognozuojamas, o kuo mažiau jis prognozuojamas, tuo turėtų būti įdomesnis.“

Pirmosios Europos futbolo čempionato rungtynės Prancūzija–Rumunija – jau šįvakar 21:45 per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT.lt!