Nenorime nei Roger Federerio, nei Rafaelio Nadalio – norime laimėti. Taip prieš Vimbldono turnyro burtų traukimą kalbėjusi tenisininko Ričardo Berankio stovykla gavo tai, ko troško.

Pirmasis Lietuvos istorijoje į pagrindinį Didžiojo kirčio ("Grand Slam") serijos turnyrą prasimušęs tenisininkas Ričardas Berankis (155 vieta ATP reitinge) Vimbldono žolės aikštėse debiutuos maču su trečiąja Australijos rakete Carstenu Ballu (135).

"Ričardas yra pirmoji Lietuvos raketė, o varžovas – tik trečias. Ar ne per drąsu lygintis su Australija? O kodėl gi ne", – šypsojosi R.Berankio treneris Remigijus Balžekas, neslėpęs, kad penktadienį ištraukti Vimbldono turnyro burtai atitiko jo lūkesčius.

Devyniolikmetis Lietuvos tenisininkas išvengė akistatos su pasaulinio garso žvaigždėmis ir galės kautis dėl pirmosios istorijoje pergalės Didžiojo kirčio turnyre. 22-ejų kairiarankį C.Ballą R.Balžekas vadina įveikiamu oponentu.

Vimbldono turnyras prasidės pirmadienį – tądien R.Berankis švęs ir savo dvidešimtąjį gimtadienį.

– Kaip apibūdintumėte R.Berankio varžovą pirmajame Vimbldono turnyro rate? – dienraštis paklausė R.Balžeko

– Varžovas – ne dovanėlė, bet žaisti galima. Du sykius Ričardas yra jam gana skaudžiai pralaimėjęs, o trečias kartas, žinia, nemeluoja. Juk į pagrindinį Didžiojo kirčio serijos turnyrą taip pat patekome trečiuoju bandymu. Australas labai gerai paduoda kamuoliuką, yra aukštas (198 cm ūgio – red. past.). Bet nieko išskirtinio jo žaidime nėra.

– Faktas, kad vien patekus į pagrindinį turnyrą pavyko perrašyti istoriją, nesukliudys Ričardui siekti naujo horizonto?

– Kol kas mes neturime jokių konkrečių užduočių. Ar būtume pralaimėję pirmame kvalifikacijos etape, ar trečiame – toks yra mūsų darbas. Žinoma, džiaugiamės rezultatu, tačiau jokios euforijos tikrai nejaučiame. Tai, kad patekome į Didžiojo kirčio varžybas, – viso Ričardo gyvenimo darbo vaisius. Jis to nusipelnė, ir jokių stebuklų čia nėra.

– Kiek įveiktų Vimbldono ratų sukeltų tą euforiją?

– Du ar trys būtų puiku. Bet negali žinoti, kas laukia ateityje.

– Ar nėra paradoksalu tai, kad geriausius rezultatus Ričardas pasiekia žaisdamas ant žolės, ant kurios beveik nesitreniruoja?

– Kiti tenisininkai ant žolės žaidžia lygiai tiek pat, kiek ir mes. Niekas ant jos nesitreniruoja, nes teniso sezonas ant žolės – pernelyg trumpas. Bet R.Berankiui žolės aikštės yra tikrai parankios.

– Žvelgiant į visą R.Berankio karjerą – ar į Didžiojo kirčio turnyrą jis pateko laiku?

– Taip. Ričardas buvo vertas iškopti iki pagrindinių varžybų jau šių metų Prancūzijos atvirajame čempionate, todėl dėsninga, kad jis tai padarė dabar. Jeigu Ričardas būtų iššovęs pernai, galbūt galėtume sakyti, kad tai nutiko per anksti. Bet dabar jis jau pasiekė tokią klasę, kuri jam leidžia visiškai ramiai varžytis su geriausių tenisininkų penkiasdešimtuko atstovais.