Tuomet, kai dauguma tautiečių atsigavę po siautulingo Naujųjų sutikimo žingsniuos į darbą, kovą Pietų Amerikos smėlynuose pradės trys lietuvių komandos, dalyvaujančios bene daugiausia ištvermės reikalaujančiose Dakaro dykumų maratono lenktynėse.

Sportininkai jau išvykę

Visi sportininkai jau yra nuvykę į Pietų Ameriką, kur Argentinos sostinėje Buenos Airėse iš uosto pasiėmę savo lenktyninę techniką, iškeliaus į Paragvajaus sostinę, kur lauks iškilmingas 2017 – ųjų Dakaro startas.

Ant iškilmingo Dakaro ralio maratono podiumo išvysime tris ekipažus iš mūsų šalies. "Agrorodeo" komandos šturmanas Saulius Jurgelėnas, dar pravardžiuojamas Dakaro enciklopedija, sutiko su "Kauno dienos" skaitytojais pasidalyti savo įžvalgomis, kas sportininkų laukia sausio 2–ąją prasidėsiančiose lenktynėse.

Saulius Jurgelėnas

Sumažėjo dalyvių

Praėjęs Dakaro ralio maratonas sulaukė daug kritikos strėlių – buvo per mažai smėlio, per daug ralio tipo greičio ruožų, nekoks organizavimas. Nepavykus susitarti su Čile, nuvilnijo masinis nusivylimas, kad nebus lenktynių Atakamos dykumoje, tačiau organizatoriai prašė nenusivilti ir žadėjo paruošti tokį maratoną, kuris primintų Afrikos smėlynus, bet su dar didesniais iššūkiais.

Reikia pastebėti, kad vieša komunikacija šiemet buvo draugiškesnė ir profesionalesnė. Dar niekada taip nebuvo nušviečiamas trasos ruošimas. Nereikia pamiršti ir sėkmingai debiutavusio konkurento šiapus Atlanto – ralio maratono "Silk Way Rally", kuris šiemet startavo Maskvoje ir finišavo Pekine. Dalyvių skaičiumi minėtas konkurentas pralenkia legendinį Dakarą.

Būsimosiose lenktynėse tik 83 visureigiai stos prie starto linijos! Tiek mažai buvo tik pirmose lenktynėse (80) ir 1993 m. – 65. Sunkvežimių kategorijoje situacija kiek geresnė, bet irgi ne per daug – 50 ekipažų. Stabilus tik motociklų ir keturračių skaičius: 146 ir 37.

Marcas Coma, lenktynių sporto direktorius, pabrėžė, kad 2017 m. lenktynės bus pačios sunkiausios nuo tada, kai persikėlė į Pietų Ameriką. Jei viskas pasitvirtins, kas šiandien žinoma apie 2017 – ųjų Dakarą, sunku nesutikti.

Simboliškas startas

4D – toks yra "Dakar 2017" apibūdinimas. Kas ta ketvirtoji dimensija? Ogi aukštis virš jūros lygio. Pasakysite, kad nieko naujo? Taip, tai buvo akcentuojama ir pernai, bet šį kartą tai pasieks kraštutinumus. Daugiau nei pusė trasos bus per 3 000 m, o kartais beveik 5000 m virš jūros lygio. Maždaug savaitę lenktynininkai ir mechanikai praleis aukštikalnėse, o kad nebūtų nuobodu – organizatoriai ten surado smėlio ir kopų. Taip, Afrikoje buvo smėlio ir kopų, bet ne 3–4 km aukštyje. Maratono starte Paragvajuje tikimasi 40 laipsnių karščio, o po kelių dienų Bolivijoje naktimis gali būti ir neigiama temperatūra. Prie tokių greitų aplinkos sąlygų pokyčių organizmas nespės deramai taikytis. Bus sunku visiems be išimties.

39–asis "Dakaro" maratonas prasidės simboliškai – 39 km Paragvajuje apšilti. Galima tai pavadinti ir prologu, po kurio ekipažai susirikiuos pagal pajėgumą rimtai kovoti. Priminsiu, kad antrojo greičio ruožo starto tvarka priklausys nuo pirmojo rezultatų. Šis etapas primins klasikinį ralį ant raudono grunto. Jei bus sausa ir nevėjuota – viskas skendės dulkėse, jei palis – taps pavojingai slidu. Atrodo paprasta, bet organizatoriai paslėpė keletą siurprizų.

Antrasis greičio ruožas (275 km) primins praėjusio Dakaro pradžią: vingiuoti keliai, nedideli serpantinai, dulkės ir šiek tiek purvo. Trasa eis viena karščiausių Argentinos vietovių. Neabejotinai daugelio vairuotojų nervus tampys važiavimas dulkėse. Iš viso antrąją dieną dalyviai nuvažiuos per 800 km.

Greita aklimatizacija

Trečioji diena bus permaininga – gana žalią peizažą ims keisti kalvos ir kalnai, pusdykumės ir karščiu alsuojantys slėniai su sausvagėmis. Čia dalyviai susidurs ir su pirmosiomis bekelės atkarpomis. Ryte laukia startas 280 m aukštyje, o trasos pabaigoje lentynininkai turės pakilti į 4 895 m virš jūros lygio. Patikėkite, toks greitas pakilimas yra tiesiog žudantis. Sulėtėjusi reakcija, galvos svaigimas ir net pykinimas kai kam garantuoti. Šturmanai turės labai atidžiai reguliuoti greitį pagal vairuotojų savijautą. Kalnų trasos be galo pavojingos. Bendras dienos maršrutas – 780 km, ir net 364 km greičio ruože.

Ketvirtą dieną trumpas pervažiavimas (105 km) ir 461 km lenktynių. Vidutinis dienos aukštis 3,5 km, o kartais teks pasiekti ir 4 km. Dalyviams teks ne tik galynėtis su aukštikalnių liga, bet ir su aukštomis kopomis. Kad šturmanams nebūtų liūdna, organizatoriai paruošė painų bekelės maršrutą. Numanau, kad šis etapas taps pirmuoju rimtu išbandymu – atkris silpniausiai pasiruošę ar padarę rimtų klaidų.

Kuo toliau, tuo sunkiau – aukštis tik didės, o dienos kilometrai ilgės. Penktoji diena pasižymės peizažo įvairove, besikeičiančia danga ir tempu, Greičio ruožo pabaigoje laukia du kopų masyvai. Nuovargio ir aukštikalnių iškankinti lenktynininkai bei mechanikai su viltimi ir nerimu žvelgs į šeštąją dieną – 4 200 m aukštyje beveik 800 km, iš kurių net 527 km greičio ruože! Anot organizatorių, Bolivijos La Pasą dauguma pasieks jau sutemus. Gerai, kad čia lauks viena poilsio diena. Nors ir gražus tas La Pasas, bet abejoju, kad dalyviai daug to grožio pamatys – lenktynininkai stengsis atgauti jėgas, o mechanikai sutvarkyti techniką. Pastariesiems šis darbas bus itin atsakingas, nes po poilsio dienos laukia maratoninis ruožas, t.y. kitoje stovyklavietėje lenktynininkai galės remontuoti savo transporto priemones tik savo jėgomis. Septintasis greičio ruožas nuves iš La Paso į gerai pažįstamą Ujūnį. Nors pats greičio ruožas ir ne itin ilgas (322 km), bet labai smėlingas. Viena vertus, tai gerai – smėlis nėra toks kenksmingas važiuoklei, bet visada yra pavojus nesėkmingai klimpstant pasvilinti sankabą. Ją savo jėgomis tikrai ekipažui nėra lengva pasikeisti.

Organizatorių staigmenos

Aštuntasis ruožas eis pažįstamomis apylinkėmis, bet trasos bus naujos. Diena numatoma labai ilga – bendras atstumas beveik 900 km, iš kurių 492 km bus greičio ruožas. Pagrindiniai dienos akcentai: kanjonai, smėlingi ruožai ir paskutinės itin aukštos kalnų perėjos (iki 4,5 km). Žiūrovų laukia desertiniai peizažai: įvairiaspalvės uolos, įpūdingi kanjonai, smėlio laukai, kontrastuojantys su kalnais.

Toliau laukia dar viena ilga diena – 977 km! Tiesa, greičio ruožas – tik 406 km. Bet ne bet koks – 98 proc. bekelės. Tikras iššūkis šturmanų navigacijos gebėjimams. Aukščio prasme bus vis dar toli nuo jūros lygio – 3 km. Anot organizatorių, šiame ruože spręsis lyderių likimas.

Dešimtasis greičio ruožas vis dar tokiame pačiame aukštyje, bet, tikėtina, visi išlikusieji bus jau su tuo apsipratę. Greičio ruožo pradžioje organizatoriai paruošė tikrą kratytuvą – kalnuotoje vietovėje visi galės pasitikrinti savo kaulų (ypač stuburų) tvirtumą.  Akmenų pilni kilometrai kalnuose bus negailestingi ne tik žmonėms, bet ir technikai. Pabaigoje laukia klaidi, banguota ir vingiuota dalis. Dienos pabaigoje nesunkiai pagal kėbulus bus galima nustatyti labiausiai klydusius. Tik priešpaskutinę dieną aukštis nebekankins nei technikos, nei žmonių. Paprastai pabaigoje laukdavo ralio kilometrai. Šį kartą vėl staigmena – 50 km ruožo pradžioje bus kopos! Tai puiki vieta ir varžovams aplenkti, ir užstrigti. Toliau seks klasikinio ralio kilometrai.

Paskutinę dieną lenktynininkų laukia nelabai ką lemiantys 64 km, o paskui per 700 km keliu į Buenos Aires. O čia jau fanfaros, vėliavos, džiaugsmo šūksniai ir šypsenos tiems, kurie ištvers beveik dviejų savaičių pragarą.

Patirtis sako, kad organizatoriai turėtų nematyti taisyklių pažeidimų tų, kurie nepretenduoja į apdovanojimus. Tokia trasa taip praretintų dalyvius, kad, geriausiu atveju, koks trečdalis pasiektų finišą. Ką reiškia nematyti? Nematyti – tai leisti mechanikams padėti savo ekipažams trasoje naktį, kad tik jie galėtų, nors ir prisirinkę baudų, tęsti lenktynes. Taip buvo visada ir neabejotinai taip bus dabar.