Lietuvos ledo ritulio rinktinė neišsaugojo vietos pasaulio čempionato IA divizione.

Po pernai auksiniu triumfu pasibaigusio pasirodymo IB divizione į antrą pagal pajėgumą pasaulio ledo ritulio čempionato lygį pakilę lietuviai Kazachstane vykusiose pirmenybėse iškovojo vieną pergalę, patyrė keturis pralaimėjimus ir grupėje užėmė paskutinę vietą. Vis dėlto daugiau nei du dešimtmečius su nacionaline rinktine pasaulio čempionatuose dalyvaujantis Šarūnas Kuliešius tiki, kad ateityje Lietuvos ledo ritulininkams pavyks ne tik patekti, bet ir įsitvirtinti tarp aukštesnio lygio varžovų.

Antras pagal pajėgumą pasaulio čempionato divizionas Lietuvos rinktinei nėra naujiena. Šiame lygyje Lietuva žaidė nuo 2005 iki 2012 m., o 2006 m. lietuviai beldėsi ir į elitinio diviziono duris, bet galiausiai turėjo tenkintis sidabro medaliais. Į trečią pagal pajėgumą pasaulio čempionato divizioną Lietuva smuktelėjo 2012 m., po Tarptautinės ledo ritulio federacijos įvykdytos pasaulio ledo ritulio čempionatų struktūrinės reformos. Su rinktine jos pakilimus ir nuosmukius išgyveno ir nuo 1995 iki 2014 m. joje žaidęs Š.Kuliešius. Nuo 2016 m. šis Lietuvos ledo ritulio veteranas darbuojasi nacionalinės rinktinės trenerių štabe, o laisvu laiku ne tik treniruoja, bet ir žaidžia Vilniaus "Hockey Punks" ekipoje bei pluša šio klubo ledo ritulio akademijoje.

"Kai Lietuvos rinktinė žaidė I divizione, jame iš viso buvo 12 komandų ir jos žaisdavo dviejose grupėse. Tai reiškė, kad tuo metu savo grupėje galėjai susitikti 2–3 aukštesnio lygio komandas, tokias kaip Kazachstanas ar Baltarusija, ir 2–3 kiek žemesnio lygio komandas. Todėl išsaugoti vietą divizione buvo kiek lengviau. 2012 m. Tarptautinė ledo ritulio federacija įvykdė reformą ir I divizioną padalijo į A ir B grupes. Įvertinus tuometį rinktinių reitingą šešios komandos pateko į A, o likusios, tarp jų ir Lietuva, į B grupę. Todėl pastaruosius 7 metus mes žaidėme trečiame pagal pajėgumą divizione ir tik šiais metais turėjome galimybę išmėginti jėgas aukštesniame lygyje. Ir turiu pasakyti, kad tai tikrai nebuvo toks pat čempionatas kaip prieš 10-metį. Mums teko grumtis su Baltarusija, kuri paskutinius 15 metų rungtyniavo elitinėje grupėje, aukščiausio lygio varžybų patirties turi ir Kazachstanas, Vengrija, Slovėnija, Pietų Korėja. Tad šioje grupėje Lietuva realiai buvo silpniausia ir mažiausiai patirties turinti rinktinė. Po čempionato vyrai juokavo, kad atvažiavome norėdami įveikti korėjiečius ir šį tikslą pasiekėme. Tik neplanavome, kad Korėja nugalės Vengriją ir Slovėniją. Kaip paaiškėjo, vienos pergalės norint išlikti divizione mums neužteko", – teigė 18 kartų pasaulio čempionatuose žaidęs Š.Kuliešius.

– Kaip vertinate šį čempionatą ir Lietuvos rinktinės pasirodymą?

– Manau, kad trejas rungtynes sužaidėme labai gerai. Su baltarusiais pirmavome 2:0, bet persvaros neišsaugojome, labai rimtai kibome į atlapus ir šeimininkams, o korėjiečius nugalėjome. Šiek tiek palankiau susiklosčius aplinkybėms galėjome iš favoritų atimti bent po vieną tašką. Deja, kitos dvejos rungtynės mums susiklostė prastai. Rungtynės su Slovėnija buvo pačios prasčiausios, galima sakyti, kad visos turnyro metu susikaupusios negatyvios aplinkybės mus ir pribaigė. Su Vengrija turėjome didesnių šansų pasiekti geresnį rezultatą, bet reikia įvertinti ir mūsų varžovų pastangas. Vengrai čempionatą pradėjo dviem pralaimėjimais, tad susitikimas su Lietuva jiems buvo bene svarbiausias, žūtbūt turėjo laimėti. Jie buvo labai susikaupę ir tikrai sužaidė geriausias savo rungtynes čempionate, bet tose rungtynėse mes bent jau rimčiau pasipriešinome. Deja, su Slovėnija neturėjome jokių argumentų. Kita vertus, slovėnai čempionato pabaigoje demonstravo labai galingą žaidimą, ne veltui priešpaskutinėse rungtynėse jie 6:0 nušlavė tuos pačius vengrus.

– Lietuvos rinktinė prasčiausias rungtynes žaidė su Vengrija ir Slovėnija, kurios prieš rungtynes turėjo laisvą dieną. O lietuviams tai buvo antros rungtynės per dvi dienas. Ar šis tvarkaraščio niuansas galėjo turėti įtakos rezultatams?

– Poilsio faktorius tikrai turi įtakos žaidimui ir rezultatams. Viena vertus, atėję iš žemesnio diviziono mes turėjome prisitaikyti prie aukštesnio lygio varžovų, o dabar dar prisidėjo ir mums nepalankus tvarkaraštis. Mes poilsio dienas turėjome tik prieš rungtynes su Kazachstanu ir Pietų Korėja ir abejos rungtynės buvo tikrai geros. Tačiau po jų žaidėme su Vengrija ir Slovėnija – jų baigtį visi žinome. Apskritai ledo ritulyje sužaisti per 7 dienas 5 rungtynes yra labai didelis krūvis. Suprantu, kad taip daroma atsižvelgiant į finansus, nes ilgesnis turnyras kainuotų gerokai daugiau, todėl organizatoriai stengiasi sutilpti į savaitę. Vis dėlto aukščiausio pasaulio čempionato lygio varžybos trunka ilgiau ir poilsio dienų yra daugiau nei pas mus. Bet ten ir pinigai visai kitokie.

Dabar Lietuvos ledo ritulys nėra toks jau stiprus, kad kiekvienais metais galėtų lengvai pakeisti pusę rinktinės sudėties.

– Prieš čempionatą Lietuvos rinktinei buvo iškeltas tikslas išlikti IB divizione. Ar tai buvo realu?

– Faktai rodo, kad dvejas iš trejų turnyrine prasme svarbiausių rungtynių mes nesužaidėme taip, kaip galėjome. Bet turime patys įvertinti savo galimybes. Pradėkime nuo to, kad, lyginant su 2018 m. auksine rinktine, šį kartą mes neturėjome net 9 aikštės žaidėjų. Ypač nukentėjo gynėjų grandis, nes iš pernai rinktinėje žaidusių 7 gynėjų liko tik 2. Pasitraukusius veteranus pakeitė jauni 19–20 metų vaikinai ir jiems tai buvo nereali patirtis, tačiau mes turėjome naują gynybos liniją ir tai tikrai jautėsi. Visgi dabar Lietuvos ledo ritulys nėra toks jau stiprus, kad kiekvienais metais galėtų lengvai pakeisti pusę rinktinės sudėties ir demonstruoti tokį pat gerą žaidimą bei siekti aukščiausių tikslų. Be to, mums trūko ir susižaidimo. Sezono metu rinktinės turi bent keturis "langus", kuriuos gali skirti draugiškoms rungtynėms, bet mes išnaudojome tik vieną. Būtent draugiškų rungtynių su pajėgiais varžovais, tikrojo susižaidimo mums gal labiausiai ir trūko.

– Ar realu kitais metais vėl laimėti IB divizioną?

– Šiais metais IB divizioną laimėjo Rumunija su savo natūralizuotais žaidėjais, o iš IIA diviziono pakilo Serbija. Tad kitais metais mums teks žaisti su estais, japonais, lenkais, ukrainiečiais ir serbais. Tikrai galima kovoti dėl pirmos vietos, bet daug kas priklausys nuo mūsų komandos sudėties, ar atvyks pagrindiniai žaidėjai. Šis čempionatas parodė, kad rinktinės stuburas yra vartininkas Mantas Armalis, gynėjas Nerijus Ališauskas ir puolėjai Tadas Kumeliauskas bei Dainius Zubrus. Nors pernai Dainius ir neturėjo rimtos žaidimo praktikos, jis įrodė, jog ne veltui daugybę sezonų žaidė NHL lygoje ir buvo tikras komandos lyderis, tikra uola aikštelėje. Pats Dainius teigė, kad sprendimo dėl rinktinės dar nepriėmė, tad tikiuosi, kad ir kitais metais mums padės.

Jei surinksime pajėgiausią sudėtį, galime kautis dėl aukso. Jei sudėtis bus silpnesnė, tada IB divizione užsibūsime ilgiau. Tačiau aš tikiu, kad anksčiau ar vėliau Lietuvos rinktinė sugrįš į aukštesnę lygą. Be abejo, tam reikia ne tik tinkamai ruoštis čempionatui, bet ir gerinti bendrą mūsų šalies ledo ritulio čempionato lygį. Turime žengti profesionalumo keliu, parengti terpę Lietuvoje jauniems ir talentingiems žaidėjams, kurioje jie galėtų kaupti patirtį ir meistriškumą prieš išvykstant į aukštesnio lygio užsienio klubus. Tikiuosi, kad rimtu postūmiu taps nauja Baltijos ledo ritulio lyga, kurioje kitą sezoną dalyvaus po dvi pajėgiausias Lietuvos ir Estijos komandas bei keturios ekipos iš Latvijos. Mes tikrai turime labai perspektyvaus jaunimo, bet turime daug dirbti, kad tie jauni talentai neišsibarstytų ir tobulėtų aukšto lygio komandose. Jei viską darysime atsakingai ir nuosekliai, manau, kad ateityje ne tik svajosime apie patekimą į IA divizioną, bet ir turėsime šansą išmėginti jėgas elitiniame divizione.

Lietuvos rinktinės rezultatai

Balandžio 29 d. Lietuva – Baltarusija 3:4

Gegužės 1 d. Lietuva – Kazachstanas 1:3

Gegužės 2 d. Lietuva – Vengrija 1:4

Gegužės 4 d. Lietuva – Pietų Korėja 2:1

Gegužės 5 d. Lietuva – Slovėnija 0:9