Lenkijoje surengtose Europos žaidynėse Lietuvos sportininkai iškovojo vieną kelialapį į 2024-ųjų Paryžiaus olimpiadą, nors tikėtasi gausesnio laimikio.

Medaliai – visų spalvų

Krokuvos, Mažosios Lenkijos ir Silezijos regionuose vykusiose varžybose dalyvavo 130 mūsų šalies atstovų.

Aukso medalius iškovojo kanojininkas Henrikas Žustautas ir Lietuvos moterų trijulių krepšinio („3 prieš 3“) rinktinė – Kamilė Nacickaitė, Gabrielė Šulskė, Giedrė Labuckienė, Martyna Petrėnaitė.

Sidabrą laimėjo lengvaatletis Edis Matusevičius (ieties metimas) ir šiuolaikinės penkiakovės komanda – Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė, Ieva Serapinaitė.

Bronzą pelnė breiko šokėja Dominika Banevič (B-Girl Nicka) ir lengvaatlečiai – Gabija Galvydytė (1 500 m bėgimas), Greta Karinauskaitė (3 000 m kliūtinis bėgimas), Andrius Gudžius (disko metimas).

Medalininkų įskaitoje Lietuva tarp 41 valstybės užėmė 29 vietą.

Sėkmingiausiai pasirodė italai (100 medalių – 35 aukso, 26 sidabro ir 39 bronzos), toliau išsirikiavo ispanai (57 – 21, 17 ir 19) bei ukrainiečiai (41 – 21, 12 ir 8). Latviai – 25 vietoje (7 – 3, 2 ir 2), estai – 31 pozicijoje (3 – 2, 1 ir 0).

Komandos sėkmė

Europos žaidynėse buvo galima iškovoti kelialapių į kitąmet vyksiančią XXXIII vasaros olimpiadą.

Tikėtasi, kad ne vienam Lietuvos sportininkui pavyks tai padaryti, tačiau tikslą pasiekė tik penkiakovininkės.

Asmeninėse varžybose mūsiškės nepateko tarp prizininkių – L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė buvo ketvirta (1 420 taškų), G. Venčkauskaitė – devinta (1 411 tšk.), I. Serapinaitė – penkiolikta (1 371 tšk.). Komandų įskaitoje lietuvės (4 202 tšk.) pralaimėjo tik vokietėms (4 216 tšk.) ir pelnė sidabrą.

Lietuvai vietą 2024 m. olimpinių žaidynių šiuolaikinės penkiakovės varžybose lėmė tai, kad mūsų šalies atstovės, kaip ir vokietės, vengrės, britės, prancūzės, italės, ispanės ir čekės, pateko į finalininkių aštuntuką.

Kiti kelialapiai (vardiniai) bus dalijami šiemet rugpjūtį vyksiančiame ir 2024-ųjų pasaulio čempionatuose ir susumavus reitingo rezultatus. Kiekvieną valstybę olimpiadoje reprezentuos daugiausia po dvi moteris ir du vyrus.

Kas iš lietuvių pretenduos į Europos žaidynėse šaliai iškovotą kelialapį?

„Atsižvelgsime, kas ir kiek nusipelnė. Šiuo metu jis yra mano rankose“, – pareiškė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Dėmesys: per lengvosios atletikos varžybas Chožuvo stadione sportininkų ir aptarnaujančio personalo buvo daugiau nei žiūrovų. / Alfredo Pliadžio / LLAF nuotr.

Kaupė reitingo taškus

Daug žadančių užmojų turėjo Europos čempionė breiko šokėja Dominika Banevič (B-Girl Nicka), bet ji liko trečia. Olimpiete tapo aukso medalį iškovojusi Nyderlandų atstovė India Sardjoe (B-Girl India).

Išdalyti pirmieji 44 olimpiniai kelialapiai boksininkams (po 22 vyrams ir moterims). Deja, tarp laimingųjų mūsiškių nėra.

Nepasisekė net pasaulio ir Europos čempionei Gabrielei Stonkutei, o tikslą pasiekė trys buvę lietuvių varžovai: Turkijos boksininkės Gizema Ozer (nugalėjo Aną Starovoitovą), Busenaza Surmeneli (įveikė Austėją Aučiūtę) ir vengras Richardas Kovacsas (eliminavo Andriejų Lavrenovą).

Viltis kitoms ikiolimpinės atrankos varžyboms atidėjo Lietuvos baidarių ir kanojų slalomo, regbio-7, šaudymo atstovai.

Kai kurių sporto šakų komandos ir atletai galėjo papildyti savo olimpinės atrankos reitingo taškus. Solidžiausias – Europos žaidynių čempionėmis tapusių mūsų krepšininkių „3 prieš 3“ laimikis.

Tarp 41 valstybės, kurių atletai iškovojo Europos žaidynių medalius, Lietuva užėmė 29 vietą.

Pasigedo žiūrovų

Europos sporto strategai ir Lenkijos žiniasklaida skirtingai įvertino trylika dienų trukusį renginį.

„Žaidynės pranoko visus mūsų lūkesčius. Nepaisant tarptautinių problemų, Lenkija pademonstravo, kad gali realizuoti pasaulio lygio projektą“, – sakė Europos olimpinių komitetų asociacijos prezidentas Spyrosas Capralosas.

„Uždarymo ceremonija sulaukė dar mažesnio žiūrovų dėmesio nei atidarymo šventė – Henryko Reymano stadiono tribūnos buvo pustuštės, kaip, beje, ir dauguma varžybų arenų“, – rašė portalo „Sportowe Fakty“ reporteris Arkadiuszas Dudziakas.

Anot jo, didžiausia žaidynių nesėkmė – prasta savireklama ir su tuo susijęs mažas lankomumas.

„Netgi Krokuvos gyventojai manęs klausdavo: kas čia vyksta, kaip patekti į varžybas?“ – teigė A. Dudziakas, stebėjęsis organizatorių pranešimais apie neva išparduotus bilietus.

Vis dėlto ir jis įžvelgė pozityvių aspektų.

„Reikšmingo svorio žaidynėms suteikė tai, kad jose dalyvavo pasaulio sporto elito atstovai, o kai kurios varžybos turėjo ikiolimpinės atrankos ar Europos čempionatų statusą. Jeigu Sporto ir turizmo ministro Kamilio Bortniczuko pareiškimas, kad Lenkija norėtų surengti ir vasaros olimpiadą, yra visokeriopai pasvertas, tuomet Europos žaidynės – gera paraiška“, – reziumavo „Sportowe Fakty“ žurnalistas.