Vilnietis boksininkas Jaroslavas Jakšto pastaruoju metu galėjo atsipūsti – daugkartinis Lietuvos čempionas jau turi kelialapį į Pekino olimpines žaidynes.

Nemelavo trečias kartas: nepasisekus pernai vykusiose pasaulio pirmenybėse JAV ir šiemet pirmajame Europos zonos atrankos turnyre Italijoje, sportininkas pagaliau pasiekė tikslą antrosiose kvalifikacinėse varžybose Graikijoje.

– Jaroslavai, ar pailsėjote po įtempto varžybų etapo?

– Lietuvos olimpinis sporto centras pasiūlė trijų dienų kelialapį į Druskininkus. Buvau su drauge, lankiau įvairias procedūras, masažus, pramogavau vandens parke. Dabar kurorte žmonių nedaug, ramu, tad tikrai atsigavau.
– Ar jau apsipratote su mintimi, kad dalyvausite olimpiadoje?
– Tiksliau būtų sakyti, kad ne apsipratau, o tarsi akmenį nuo širdies nuridenau – į žaidynes reikėjo prasimušti, tad dabar ramiau, nes pavyko tai padaryti. Daug kas to iš manęs tikėjosi, jaučiau net tam tikrą spaudimą. Kita vertus, žinojau visus varžovus, atrankos turnyruose nieko sunkaus ar netikėto nepatyriau, bet nerimą kėlė sveikata. Smagu, kad viskas gerai susiklostė.
– Anksčiau buvo kalbėta, kad dėl sveikatos apskritai galite baigti boksininko karjerą. Kaip pavyko atsitiesti?
– Turėjau bėdų dėl stuburo ir tikrai buvo didelė tikimybė, kad teks atsisveikinti su didžiuoju sportu. Bokse, priklausomai nuo sportininko stovėsenos, didžiausias krūvis tenka vienai kūno pusei. Man dėl to susispaudė stuburo slanksteliai ir nuolat traukė raumenį. Po tyrimų gydytojai pasakė, kad jei nebūčiau sportininkas, operuotų iškart. Man leido pamėginti išsiversti be skalpelio pagalbos. Teko pakeisti treniruočių pobūdį ir stuburas atsistatė.
– Ar esate patenkintas sezonu?
– Pagrindinės šio sezono kovos vyko olimpinių žaidynių atrankos turnyruose.
Nesu labai patenkintas, kaip juose sekėsi, nes geriau pasirodyti trukdė įvairios nemalonios smulkmenos. Vos tik pavyksta pasiekti gerą sportinę formą, perpučia vėjas, peršalu, pakyla temperatūra ir vėl tenka pradėti nuo nulio. Panašiai buvo ir pirmajame atrankos turnyre Italijoje. Jame buvau techniškai, o ne fiziškai pajėgesnis už varžovus. Tąkart bilieto į Pekino žaidynes nepavyko iškovoti.
– Atsigriebėte Graikijoje?
– Taip, Atėnuose pavyko įgyvendinti viską, ką su treneriu buvome suplanavę. Burtai lėmė varžovus, kurių tikėjausi, teisėjai irgi vertino objektyviai.
– Šiame turnyre finalo dvikova neįvyko. Kodėl anglas Davidas Price’as atsisakė su jumis kovoti?
– Kelialapį į olimpines žaidynes garantavo vieta finale, todėl boksininkai, pasiekę tikslą, nesistengė bet kokia kaina laimėti varžybas. Tikraisiais finalais galima vadinti pusfinalio kovas, bet jos nebuvo įspūdingos, visi nervinosi, galbūt todėl ir finaluose daug kas atsisakė lipti į ringą.
– Gal ir jums kilo minčių patausoti jėgas?
– Su treneriu kalbėjome apie tai, nes man ir ranką skaudėjo, ir noro didelio nebuvo grumtis su britu. Bet organizatoriai neleido atsisakyti kovos, tad nusprendžiau boksuotis. Tačiau netrukus treneris paskambino: „Sveikinu, tu čempionas, varžovas iškėlė baltą vėliavą.“
– Ar jau suplanavote, kaip rengsitės olimpiadai?
– Dalyvausiu keliuose turnyruose, bet dar nenusprendžiau kuriuose. Galbūt išmėginsiu jėgas Kaune, Algirdo Šociko taurės varžybose, gal užsienyje. Kol kas tikslaus grafiko neturiu, bet jau žinau, kad poilsis baigiasi ir prasidės treniruotės. Norėčiau, kad jos vyktų Lietuvoje.
– Olimpinės žaidynės prasidės rugpjūčio 8 dieną, o išvakarėse švęsite 28-ąjį gimtadienį. Kokia dovana būtų maloniausia?
– Jei Pekine pavyktų ką nors laimėti… Manau, galėčiau sau tokią dovaną įteikti (šypsosi). Viskas nuo manęs priklauso, stengsiuosi, kiek sugebėsiu.
– Ko tikitės iš žaidynių?
– Jau žinau visus boksininkus, kurie bus Pekine. Mano svorio kategorijos – daugiau nei 91 kg – grupėje yra 16 sportininkų. Visi įveikiami, tik reikia gerai pasirengti. Daug kas priklausys nuo burtų. Žinoma, svarbus bus ir psichologinis nusiteikimas. Palankiai susiklosčius aplinkybėms, galėtume ir apie medalius pasvajoti, tačiau palaukime varžybų.
– Daug laiko praleidžiate treniruočių stovyklose, varžybose. Kaip derinate sportą ir karininko darbą?
– Džiaugiuosi, kad mano vadai sudarė sąlygas sportuoti. Gerais rezultatais ringe įrodžiau, kad ne veltui manimi pasitiki.