Kitąmet vasarį Italijoje vyksiančios žiemos olimpiados didieji darbai dar tik laukia. Kol turi daugiau laiko, A. Meschino su šeima įsiliejo į Lietuvos sportinį gyvenimą. Jis su žmona Asta Klaipėdoje nešė Olimpinės dienos renginio deglą.

„Labai didžiuojamės šiomis tėčio pareigomis. Man atrodo, jos jam tinka ir labai patinka“, – apie olimpinio atašė statusą teigė Karolina Meschino.

Populiari šou verslo atstovė jau išbandė keletą žiemos sporto šakų. Pačiūžas ir slides išmėgino ir jos tėvai. Žurnalas „Olimpinė panorama“ pakalbino būsimąjį olimpinį atašė, jo žmoną Astą ir dukrą Karoliną.

– Kokį įspūdį jums paliko birželį Klaipėdoje vykusios Olimpinės dienos renginiai?

Antonio: Deglo nešimas buvo jaudinantis ir labai simboliškas. Tą akimirką jautėme didelę atsakomybę ir garbę – rankose turėjome ne tik ugnį, bet ir Lietuvos viltis, pergalių troškimą, vienybės ir stiprybės simbolį.

Asta: Buvo didelė olimpinės šeimos šventė: 106 skirtingos sporto veiklos, varžybos, susitikimai su olimpiečiais ir įvairių šakų atstovais. Man pačiai pavyko išpildyti seną svajonę – pirmą kartą išbandžiau oro jogą. Labai patiko, todėl norėčiau pradėti lankyti užsiėmimus. Sužavėjo ugniagesių gelbėtojų komandinės varžybos, kurios parodė, kiek jėgos, profesionalumo ir susikaupimo reikalauja jų svarbus darbas, čia virtęs sportine kova.

Ambasadorius: italui A. Meschino patikėtos olimpinio atašė pareigos. / LTOK nuotr.

– Visi trys jau išbandėte biatloną. Būtent šios šakos Lietuvos rinktinė žada būti gausiausia Milano ir Kortinos žaidynėse. Ar patiko šis sportas?

Antonio: Turėjome galimybę išbandyti biatloną kartu su olimpiečiu Linu Baniu, kuris mums, naujokams, paruošė įvairių iššūkių. Išmėginome profesionalią įrangą – šautuvus, vasarines slides. Lengvas, šiek tiek žaismingas formatas puikiai atskleidė, kiek ši šaka reikalauja fizinės ištvermės, tikslumo, susikaupimo ir psichologinės stiprybės.

Asta: Man iš visų žiemos sporto šakų labiausiai imponuoja dailusis čiuožimas, akmenslydis, akrobatinis slidinėjimas ir šuoliai su slidėmis.Tai sportas, kuriame matai ne tik fizinį meistriškumą, bet ir meninę išraišką, kūrybiškumą, vidinę stiprybę. Biatlone patyriau, kaip neįtikėtinai sudėtinga po kardiopratimų išlaikyti tokį sunkų ginklą rankose ir dar pataikyti į taikinį. Iš šalies viskas atrodo paprasta, bet kiek reikia susikaupimo! Širdis kala, rankos dreba... Labai juokinga buvo, kai drebančiomis rankomis stengiausi pataikyti į taikinį. Nieko gero nesitikėjau, bet vis tiek netyčia pavyko.

Karolina: Po šios patirties jaučiu dar didesnę pagarbą biatlonininkams, nes suprantu, kiek jėgų reikia, kad pasiektum tokį profesionalumą. Su riedslidėmis jaučiausi kaip Bembis ant ledo.

– Asta su Karolina turėjo progos apsiauti pačiūžas ir susipažinti su olimpiete ledo šokėja Paulina Ramanauskaite. Kokia pasirodė ši sporto šaka?

Karolina: Dailusis čiuožimas, šokiai ant ledo tikrai vizualiai gražiausios žiemos sporto rungtys. Kiek ten grakštumo, elegancijos, o dar tie triukai! Pačiai atsistoti ant ledo sekėsi, neslėpsiu, tragiškai. Niekada gyvenime nesu normaliai čiuožusi.

Smagu, kad mano keturmetė dukra labai susidomėjusi dailiuoju čiuožimu. Galėsiu stebėti Isabellę čiuožiančią ir džiaugtis jos pasiekimais, laisvumu ir drąsa būti ant ledo. Jau metus ji lanko gimnastiką.

Asta: Labai smagi patirtis! Pamenu, vaikystėje tai buvo viena mano mėgstamiausių žiemos pramogų: kieme ant išlieto ledo čiuožėme ir svajojome, kad būsime garsios dailiojo čiuožimo žvaigždės. Dabar, atsistojus ant pačiūžų po daugiau nei 40 metų, tai jau tikras iššūkis! Buvo sunku net pajudėti iš vietos. Kartu turėjome progą pabendrauti su nuostabiąja Paulina Ramanauskaite. Žiūrint į ją, tiesiog atėmė žadą, kiek ištvermės, technikos, choreografijos ir vidinio atsidavimo reikalauja dailusis čiuožimas.

Vaikystėje daug metų lankiau gimnastiką, plaukimą, bandžiau jodinėti.

– Koks jūsų santykis su sportu?

Asta: Jaunystėje ne vienus metus lankiau lengvąją atletiką, vėliau buvo teniso etapas. Šiuo metu labiausiai mėgstu lengvą, malonumą teikiantį judesį. Joga, važiavimas dviračiu ne tik stiprina kūną, bet ir gerina emocinę savijautą. Kalbant apie sporto šakas, kurias stebime, žinoma, pirmoje vietoje yra krepšinis. Kartais einame žiūrėti rungtynių į areną. O prisėdusi prie televizoriaus ekrano ypač įsitraukiu į plaukimą, šuolius nuo tramplino, meninę gimnastiką.

Karolina: Vaikystėje daug metų lankiau gimnastiką, plaukimą, bandžiau jodinėti, – domėjausi skirtingomis šakomis. Pastaruosius pora metų vaikštau ir į pilatesą, ir į šokius baseine – neapsistoju ilgam prie vieno, bet visada palaikau fizinį aktyvumą.

– Ar žiemos sportas dabar, tapus olimpiniu atašė, įsiveržė į gyvenimą, ar domėjotės juo ir anksčiau?

Antonio: Italams slidinėjimas ir kalnų sportas – neatsiejama gyvenimo dalis, ypač Šiaurės Italijoje. Alpės – tai ne tik gamta, bet ir giliai įaugusi kultūros, šeimos laisvalaikio dalis. Tačiau mano vaikystės istorija kiek kitokia, nes gimiau Australijoje. Ten ypač artimas buvo banglenčių sportas. Žinoma, futbolas ir regbis buvo kasdienė mano vaikystės treniruočių dalis.

Dabar man įdomu stebėti šuolius su slidėmis, kurių varžybos vyks Kortina d’Ampece – ypatingoje Italijos vietoje. Tiesiog hipnotizuojantis man yra akmenslydis – galiu valandų valandas stebėti varžybas. Būnant olimpiniu atašė, žiemos sportas įgavo dar kitą prasmę – jaučiu stiprų norą pažinti šias šakas kuo geriau.

– Kaip įsivaizduojate olimpinio atašė pareigas? Kokių užduočių turite?

Antonio: Dabar prasideda labai įdomus ir atsakingas etapas. Mano misija – visapusiškas komandos palaikymas tiek prieš žaidynes, tiek jų metu. Tikslas – pasirūpinti, kad kiekvienas sportininkas ir delegacijos narys galėtų maksimaliai susitelkti į varžybas. Padėsiu spręsti visus nenumatytus kasdienius klausimus. Stengsiuosi sukurti jaukią aplinką. Be to, atašė darbas apima ir reprezentacinę funkciją – tenka bendrauti su kitų šalių delegacijomis, atstovauti Lietuvai įvairiuose oficialiuose renginiuose.

– Kokia jūsų šeimos olimpinių žaidynių patirtis? Kuriose teko lankytis?

Antonio: 2016-aisiais, kai vyko Rio de Žaneiro vasaros olimpinės žaidynės, su Asta tame mieste gyvenome visą mėnesį ir stengėmės nepraleisti nė vienų varžybų, kuriose startavo Lietuvos atletai: palaikėme juos, kartu išgyvenome pergales ir nesėkmes. Įsiminė paplūdimio tinklinis Kopakabanoje – nepakartojamas vaizdas su vandenynu fone ir energinga publika. Taip pat – velodromas, jo stulbinantys greičiai, dar – tenisas, plaukimas, šuoliai į vandenį, imtynės. Astai didžiausią įspūdį paliko meninė gimnastika, kurią stebėdama gyvai dažnai susigraudindavo. Taip pat įstrigo sinchroninio plaukimo sportininkų pasirodymai. Brazilijoje neįmanoma nepajusti futbolo magijos. Vienas įsimintiniausių olimpinių žaidynių momentų – atidarymo ir uždarymo ceremonijos. Kažko panašaus laukiame Italijoje, Milano ir Kortinos žaidynėse.