Ieties metikės ginklai – ne tik grožis, bet ir charakteris | Diena.lt

IETIES METIKĖS GINKLAI – NE TIK GROŽIS, BET IR CHARAKTERIS

Geriausiai 2018 m. Lietuvos lengvaatletei Livetai Jasiūnaitei vakar sukako 25-eri. Jubiliejaus, kurį sutiko Palangoje, proga ji sulaukė ne vieno sveikinimo, tačiau didžiausias dovanas daili šviesiaplaukė įteikė pati sau.

Prieš pat 25-ąjį gimtadienį L.Jasiūnaitė tapo pasaulio studentų universiados čempione, o kiek anksčiau – ir Lietuvos rekordininke: ieties metikė per varžybas Latvijoje įrankį nusviedė 63 m 98 cm ir net 1 m 29 cm pagerino buvusį šalies rekordą, 19 metų priklausiusį Ritai Ramanauskaitei.

Kaune gyvenančiai merginai vos 2 cm pritrūko iki 2020-ųjų Tokijo olimpinių žaidynių normatyvo.

Šiuo metu kelialapius į olimpiadą turi septyni Lietuvos sportininkai, iš kurių – trys lengvaatlečiai: disko metikas Andrius Gudžius, trišuolininkė Diana Zagainova ir ėjikė Živilė Vaiciukevičiūtė.

"Net neabejoju, kad Liveta važiuos į Japoniją. Žinodama jos užsispyrimą ir charakterį manau, kad olimpinis normatyvas jai paklus. Tačiau net jei nepasisektų, ji į žaidynes pateks pagal tarptautinį reitingą, kuriame rikiuojasi tarp dešimties geriausių ieties metikių, – kalbėjo L.Jasiūnaitės trenerė Teresė Nekrošaitė. – Dabar mūsų tikslas – sunkiai dirbti ir kuo geriau pasirengti šių metų pasaulio čempionatui Katare."

Kai esi labai jaunas, neturi stabilaus finansavimo šaltinio, nežinai, ar išvis pasiseks sporte. Tada iškyla dilema: sportuoti toliau ar rinktis kitą kelią.

L.Jasiūnaitė 2019-uosius vadina vienais sėkmingiausių metų per visą karjerą. Tačiau ne viskas jos sportiniame kelyje klostėsi kaip sviestu patepta.

"Kai esi labai jaunas, neturi stabilaus finansavimo šaltinio, nežinai, ar išvis pasiseks sporte. Tada būna sunkiausia, iškyla dilema: sportuoti toliau ar viską mesti ir rinktis kitą kelią. Man taip buvo visai neseniai – gal prieš trejetą ketvertą metų", – paklausta apie sunkiausią savo karjeros etapą atsakė pašnekovė.

Tačiau praėjęs sezonas, kai Lietuvos sporto universiteto (LSU) absolventė Europos čempionate Berlyne netikėtai nuskynė bronzą, o vėliau buvo išrinkta geriausia 2018-ųjų metų Lietuvos lengvaatlete, atpirko kančias, drauge įkvėpė tolesniems žygiams.

"Išties šis sezonas man kol kas neblogas. Pasiektas Lietuvos rekordas, įvykdytas pasaulio čempionato normatyvas, laimėtas universiados auksas. Iki visiškos laimės trūksta tik pasirodymo "Deimantinėje lygoje", bet pirmiausia reikia pasiekti dar aukštesnių rezultatų ir tuomet laukti šių varžybų organizatorių kvietimo. Sykį mane jau kvietė, bet tąkart buvo suplanuotos kitos varžybos, kurių negalėjau atšaukti", – pasakojo L.Jasiūnaitė.

– Palangoje vyksta Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Ar jame pademonstruosite viską, ką sugebate?

– Iki pasaulio čempionato liko dar du mėnesiai. Tai labai ilga atkarpa, tad stengiuosi kol kas nešturmuoti sportinės formos. Dabar gaunu nemažus fizinius krūvius, tad šalies pirmenybėse startuosiu labiau ne dėl rezultato, tiesiog norėsiu pajausti varžybų nuotaiką.

– Neseniai Neapolyje iškovojote vieną skambiausių karjeros pergalių – tapote universiados čempione. Ar šis pasiekimas jums buvo toks pat netikėtas kaip ir pernai laimėta Europos čempionato bronza?

– Tikrai ne. Tai buvo jau antroji mano universiada, tad važiavau parsivežti medalio. Koks jis bus – neįsivaizdavau, bet ir auksas man netapo staigmena. Universiadoje netrūko rimtos konkurencijos. Teko įveikti pajėgias varžoves iš Japonijos, taip pat metikę iš Turkijos Edą Tugsuz, kurį yra skraidinusi įrankį 67 m. Man kažkiek pasisekė, nes rezultatas nebuvo labai aukštas (60 m ir 36 cm – aut. past.), bet konkurenčių – dar prastesni.

– Europos žaidynėse pasirodėte kur kas kukliau. Kodėl nepasisekė Minske?

– Į šias žaidynes atvykau emociškai išsunkta. Anksčiau per varžybas Latvijoje pasiekiau asmeninį rekordą – tai galbūt neatrodo labai svarus sportinis pasiekimas, bet man labai daug reiškė. Galima sakyti, kad iššoviau ne laiku. Bet tokių dalykų nenumatysi – jei ietis skrieja, tai skrieja. Smagu, kad pavyko įrašyti naują eilutę į Lietuvos ieties metimo istoriją.

– Pagrindinis jūsų sezono startas – pasaulio čempionatas, vyksiantis Katare. Ko tikitės iš planetos pirmenybių?

– Pasaulio čempionatas vyks neįprastai vėlai, rugsėjo 27 – spalio 6 d. Dėl to šis sezonas pailgės daugiau nei mėnesiu. Tad mes, lengvaatlečiai, turime gerokai ilgiau būti geriausios fizinės formos. Tai labai sunku. Šiemet netgi nepakanka vieno pasirengimo sezonui. Todėl po pirmo formos piko manoji turėjo kiek suprastėti, kad prieš čempionatą vėl kiltų į aukščiausią tašką. Galima sakyti, kad šiemet turėsime atlaikyti dviejų sezonų krūvį. Ką tai reiškia organizmui? Todėl Katare gali būti labai netikėtų rezultatų, netgi sensacijų. Aš aklimatizacijos nebijau, nes iki šiol tuose kraštuose vykusiose varžybose gana greit apsiprasdavau.

– Kurios sportininkės bus pagrindinės jūsų konkurentės pasaulio čempionate?

– Šį sezoną aukštų rezultatų yra pasiekusios dvi čekės, baltarusė, vokietė, turkė. Yra ir kitų žemynų atstovių. Tokiu lygiu konkurencija – milžiniška.

– Kokius tikslus sau dar keliate šį sezoną?

– Pirmiausia noriu sėkmingai pasirodyti pasaulio čempionate. Be to, norėčiau dar šiemet įvykdyti ir olimpinį normatyvą, trūksta labai mažai. Atrodytų, kas tie 2 cm, bet normatyvo nėra. Į olimpiadą pateksiu ir pagal reitingą, bet norėtųsi viską padaryti pačiai. Taip būtų geriau psichologiškai. Siekti aukščiausių tikslų man labai padeda trenerė T.Nekrošaitė, tačiau trūksta kineziterapeuto. Vis dėlto tokio specialisto pagalba labai praverstų, ypač dėl traumų prevencijos. Deja, Lietuvos lengvosios atletikos federacija sako neturinti galimybių kiekvienam sportininkui skirti po kineziterapeutą.

– Kaip toliau ruošitės pasaulio čempionatui?

– Rugpjūtį Norvegijoje laukia Europos lengvosios atletikos komandų čempionatas, kitos tarptautinės varžybos. Be to, bus kelios treniruočių stovyklos, visas dėmesys – pasaulio pirmenybėms.

– Ar po praeito sezono, kuris jums buvo sėkmingiausias per karjerą, jaučiate išsaugusią atsakomybę, galbūt psichologinę naštą prieš sirgalius?

– Nepasakyčiau, kad taip yra. Atvirkščiai – jaučiuosi labiau užtikrinta, pasitikinti savimi, nes to, ką pasiekiau pernai, iš manęs jau niekas neatims. Jaučiu išaugusį dėmesį, bet viskas valdoma.

Trenerė T.Nekrošaitė (kairėje) neabejoja, kad Liveta iškovos kelialapį į Tokijo olimpiadą.

– Baigėte studijas Lietuvos sporto universitete. Ar lengva buvo derinti studijas ir karjerą?

– Baigiau Treniravimo sistemų specialybės bakalauro studijas. Buvo tikrai nelengva, kartais dėl mokslų kentėdavo ir treniruotės, bet dėstytojai pasitaikė supratingi. Jie man padėjo nueiti visą kelią. Dabar galvoju, kad būtų neblogai įstoti ir į magistro studijas, bet kol kas neskubėsiu. Noriu susitelkti į sportą, galbūt pavyks, nelaukiant kitų metų, įvykdyti olimpinį normatyvą. Apie mokslus galvosiu tik po Tokijo olimpiados.

GALERIJA

  • Ieties metikės ginklai – ne tik grožis, bet ir charakteris
  • Ieties metikės ginklai – ne tik grožis, bet ir charakteris
Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Anonimas

Toks grožis ir charakteris , kad vis dar ytė

SUSIJUSIOS NAUJIENOS