Žinią apie netektį pirmadienio vakarą pranešė Č. Norvaišos įkurtas šokių klubas „Sūkurys“. Oficialiame pranešime klubo atstovai jautriai atsisveikino su savo ilgamečiu lyderiu:
„Šiandien mus paliko mūsų visų vadovas Česlovas…
Esame labai laimingi ir dėkingi visi, kurie turėjome galimybę jį pažinti, mokytis iš jo ir būti šalia šio nepaprastai talentingo, nuoširdaus ir žmogiško žmogaus – mokytojo ir draugo, kuris mus visus vadino savo vaikais.
Jo vertybės, darbai ir pradėtos tradicijos liks su mumis. Tikiu, kad visi kartu jas tęsime ir saugosime.
Ačiū už viską, Vadove, visada liksite visų mūsų širdyse“.
Dėl šokių grando mirties užuojautą pareiškė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pabrėžęs, jog Č. Norvaiša buvo tikras lyderis, nenuilsdamas būręs sportą, šokį ir gyvenimą mylinčius žmones, o jo nuveikti darbai ir idėjos dar ilgai gyvuos šalies kultūroje.
„Nusileido uždanga dar vienai epochai“
Žinia giliai palietė visą Lietuvos sportinių šokių bendruomenę. Daugybę talentų išugdęs treneris kolegų atmintyje išliks kaip neprilygstamas autoritetas.
Žinomas šokėjas Andrius Kandelis savo socialinio tinklo paskyroje dėkojo mokytojui už padovanotą įkvėpimą:
„Šiandien Lietuvos sportinių šokių bendruomenė neteko ypatingo žmogaus. Į Anapilį iškeliavo Česlovas Norvaiša – treneris, mokytojas, įkvėpėjas ir tikra sportinių šokių legenda.
Ačiū Jums už šokį, už įkvėpimą ir už viską, ką padovanojote Lietuvos šokių pasauliui.
Ilsėkitės ramybėje“.
Buvusiam vadovui „lengvos žemelės“ linkėjo ir šokėja Edita Daniūtė-Gozzoli, o Eglė Straleckaitė asmenine netektimi pasidalijo publikuodama šiltą bendrą nuotrauką iš asmeninio archyvo.
„Šviesūs ir labai linksmi prisiminimai. Daugybė Vadovo per keletą minučių pripieštų portretų sėdint nors ir kavinėse. Daugybė anekdotų. Daug juoko. Visada skatinimų pirmyn, visuomet palaikymo. Visuomet pagyrimų“, – prie nuotraukos rašė E. Straleckaitė.
Lietuvos sportinių šokių atstovas Renatas Mizeras teigė, kad J. ir Č. Norvaišų tandemas dešimtmečius buvo tobulos partnerystės etalonas.
„Nepaprastai liūdna žinia...
Mus paliko Lietuvos sportinių šokių legenda, mokytojas ir daugybės kartų įkvėpėjas Česlovas Norvaiša.
Nuoširdžiausia užuojauta mylimai žmonai Jūratei Norvaišienei – Jūsų ir Česlovo tandemas mums visiems ištisus dešimtmečius buvo ne tik elegancijos, bet ir tobulos partnerystės bei meilės pavyzdys.
Taip pat reiškiu gilią užuojautą Lietuvos sportinių šokių federacijai ir visai mūsų sporto bei kultūros bendruomenei. Česlovo atsidavimas, išugdyti talentai ir legendinė „Gintarinė pora“ visiems laikams išliks Lietuvos istorijoje.
Ilsėkitės ramybėje treneri.
Šviesus Jūsų atminimas amžinai suksis šokių aikštelėse.
Stiprybės artimiesiems šią skaudžią akimirką“, – savo socialiniame tinkle „Facebook“ rašė R. Mizeras.
Jam antrino ir politikas, visuomenės veikėjas Kęstutis Vilkauskas, pabrėžęs mokytojo palikimo svarbą:
„Nusileido uždanga dar vienai Lietuvos šokio epochai.
Išėjo Česlovas Norvaiša.
Elegancija, laikysena ir meilė šokiui – tai ne tik jo asmenybės ženklai. Tai ir pavyzdžio pamatas, ant kurio augo daugybė šokėjų.
Tačiau tikrieji mokytojai neišeina – jie lieka savo mokiniuose.
Nuoširdi užjauta artimiesiems ir visai šokio bendruomenei.“
Kaunas prarado savo simbolį: elegancija ir neblėstantis humoras
Daugelis Č. Norvaišą prisimena ne tik kaip griežtą sporto profesionalą, bet ir kaip be galo šviesų, eruditą bei humoro jausmo nestokojantį žmogų. Operos solistas Liudas Mikalauskas atviravo, kad be šio kūrėjo Kaunas nebebus toks pat.
„Nuostabusis Česlovas… Visada būdavo šventė sulaukti jo skambučio – ar Šv. Velykų, ar Šv. Kalėdų proga. Visada pilnas optimizmo ir gero humoro. Man jis visada buvo tikro džentelmeniškumo ir elegancijos pavyzdys. Kaunas be jo bus kitoks, nes miestas šįvakar neteko vieno iš savo simbolių. Visada gėrėdavausi jo scenine įžvalga. Ne kartą teko dalyvauti jo su Jūrate organizuojamoje „Gintarinėje poroje“, ir visus dainuotinus kūrinius jis parinkdavo pats. Atrasdavo tokių dainų, kurių nė nebuvau girdėjęs, ir prašydavo būtinai jas išmokti. Dažnai suabejodavau, ar tikrai tai bus gerai, bet po pasirodymų visada tekdavo pripažinti – jis buvo teisus. Puikus scenos kavalierius, jautęs publiką ir nuoširdžiai siekęs, kad sportiniai šokiai būtų ne vien sportas, o tikrų tikriausia kultūra. Dieve, priimk jį savo glėbin...“ – rašė L. Mikalauskas.
Aktorius ir televizijos laidų vedėjas Aistis Mickevičius prisiminė epizodą, kai Jūratė ir Česlovas tapo pirmosios „Legendinės legendos“ laidos herojais:
„Pavasarišką pirmadienio vakarą atslinko liūdesys perskaičius, jog amžinybėn iškeliavo garbusis Česlovas Norvaiša.
Jūratė ir Česlovas kadaise tapo pirmos Oresto ir Džildos Vaigauskų laidos (Gyvenimo būdo žurnalo) „Legendinės legendos“ herojais. Daug negalvodami jie metėsi į televizinę avantiūrą su mumis ir tikiu, nenusivylė. Vizitą jų namuose Pakaunėje mudu su Ineta visad prisimename su šiluma. Tai buvo smagus susitikimas, atskleidęs nepaprastą Česlovo jumoro jausmą ir begalinę meilę Jūratei. Jie atrodė neišskiriami ir amžini.
AA šviesios atminties Česlovui Norvaišai.
Užuojauta gerbiamai Jūratei ir šeimai“, – rašė A. Mickevičius.
Paskutinis šokio žingsnis – gėlė mylimai Jūratei
Itin jautriais prisiminimais pasidalijo ir ilgametis bičiulis, politikas Povilas Mačiulis, atskleidęs gilią Č. Norvaišos asmenybės įvairovę – nuo gydytojo iki kinematografo, nuo dailininko iki miesto garbės piliečio. Tačiau labiausiai P. Mačiulis išskyrė maestro atsidavimą šeimai.
„Šiandien anapilin iškeliavo bičiulis, kuriam nebuvo lygių. Česlovas Norvaiša. Gydytojas, šokėjas, treneris, dailininkas, choreografas, dėstytojas, kinematografas, vadovas, organizatorius, federacijos prezidentas, Kauno miesto garbės pilietis... Ir tai tik dalis to, ką Česlovas atliko su aistringu polėkiu, šypsena ir dovanodamas neapsakomą energiją šalia esantiems.
Kas pažinojo Česlovą žino, kad jo gyvenimo filosofija, mąstymas, erudicija, elegancija yra nepavaldūs laikui. Kiekvienas vakaras su juo lyg nauja perskaityta knyga. Kiekvienas pokalbis su juo lyg šviesus vangogiškas potėpis gyvenimo mozaikoje.
Česlovas – žmogiškumo pavyzdys. Dėmesingas, atidus, gero linkintis. Per daugiau nei penkiolika pažinties metų nemačiau jo supykusio ar liūdinčio... Pozityvią nuotaiką dalindavo net tada, kai būdavo tikrai sunku.
Didžiausia vertybė – šeima. Nežinau kitos poros, kurie būtų tokie neatsiejami. Tandemas. Šokių aikštelėje, darbe, gyvenime. Visur ir visada. Kiekviename sūkuryje. Į šeimą Česlovas žiūrėjo kaip į kūrybą, ir šis šedevras vertas eksponavimo gintariniuose rėmuose Luvro muziejuje. Net ir paskutinį šokio žingsnį Česlovas atliko pabrėždamas kas jam svarbu: įteikė gėlės žiedą mylimai Jūratei kovo 8-ąją ir tik tada pakilo aukštai virš debesų. Palikdamas labai svarų įspaudą žemėje.
Nuoširdi užuojauta mylimai Jūratei, artimiesiems ir draugams“, – socialiniame tinkle rašė P. Mačiulis.
Apie iškilią asmenybę, į kurią lygiavosi tūkstančiai jaunųjų talentų, prabilo ir Vaida Pranauskaitė. Ji priminė ne tik Č. Norvaišos titulus, bet ir tai, jog jis buvo „puikus darbštaus ir šmaikštaus džentelmeno pavyzdys.“
„Šį vakarą pasiekė skaudi žinia: netekome iškilios ir talentingos asmenybės, į kurį lygiavosi ne šimtai, o tūkstančiai jaunųjų šokėjų. Lietuvos sportinių šokių čempionas, ansamblio "Sukūrys" vadovas, Gedimino ordino Karininko kryžiaus ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto įsteigtos Olimpinės žvaigždės savininkas, Kauno garbės pilietis Česlovas Norvaiša buvo puikus darbštaus ir šmaikštaus džentelmeno pavyzdys.
Neabejoju, kad šviesus gerbiamo Česlovo atminimas išliks visų jį pažinojusių žmonių atmintyje.
LVŽS Kauno miesto komandos ir savo vardu reiškiu gilią užuojautą gerbiamai Jūratei, artimiesiems, draugams ir bendražygiams“, – rašė moteris.
Gyvenimas, pašvęstas menui ir medicinai
Nors Lietuva Česlovą Norvaišą geriausiai žino kaip šokių aikštelės virtuozą, jo gyvenimo kelias prasidėjo kiek kitaip. 1935 m. Šiauliuose gimęs Č. Norvaiša 1960-aisiais baigė Kauno medicinos institutą. Kurį laiką jis dirbo chirurgu Kauno onkologiniame dispanseryje bei ėjo vyriausiojo gydytojo pareigas sanatorijoje „Banga“.
Visgi meilė šokiui nugalėjo. Nuo 1963 m. kartu su žmona Jūrate jie šoko Kauno profsąjungų kultūros rūmų pramoginių šokių ansamblyje, o nuo 1965 m. pradėjo organizuoti tarptautinį konkursą „Gintarinė pora“, kuris tapo neatsiejama Lietuvos kultūros dalimi. Daugkartinis Lietuvos sportinių šokių čempionas nuo 1974 m. stojo prie klubo „Sūkurys“ vairo.
Už savo nuopelnus kultūrai ir sportui Č. Norvaiša buvo įvertintas aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais: LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde, o 2017 m. kartu su žmona Jūrate jie buvo paskelbti Kauno miesto garbės piliečiais.
Lietuvos istorijoje Česlovas Norvaiša išliks ne tik kaip profesionalas, formavęs sportinių šokių tradicijas, bet ir kaip neblėstančios elegancijos, atsidavimo savo pašaukimui ir meilei simbolis.
Naujausi komentarai