"Jei bus politinis boikotas, tegul politikai nevažiuoja. Būtų absurdiška, jeigu dėl to kentėtų ir sportininkai", – pareiškė ledo šokėjas Saulius Ambrulevičius, dalydamasis mintimis apie raginimus ignoruoti Pekino žiemos olimpines žaidynes.

Laiškas iš Seimo

Praeitą mėnesį keliolika valdančiajai koalicijai priklausančių Lietuvos Seimo narių kreipėsi į politikus, Tautinį olimpinį komitetą ir sportininkus, ragindami boikotuoti kitąmet vasarį Pekine vyksiančias žiemos olimpines žaidynes.

Kreipimosi autorių teigimu, prestižiniai sporto renginiai negali vykti autoritarinėse valstybėse, kur nepaisoma žmogaus teisių, o sportą bandoma panaudoti savo įvaizdžiui gerinti.

"Kreipiamės į Prezidentą, Vyriausybę, visus Lietuvos politikus, ragindami boikotuoti Kinijos olimpines žaidynes, nedalyvauti jos atidarymo ir uždarymo renginiuose, nesiųsti jokios oficialios valstybinės delegacijos", – teigiama laiške, kurį pasirašė trylika Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narių, trys – Laisvės partijos nariai, vienas – Liberalų sąjūdžio ir viena opozicinių socialdemokratų atstovė.

Lietuvos ir Kinijos santykiai ypač suprastėjo, kai Vilniuje buvo oficialiai atidaryta Taivano atstovybė. Kinijos vyriausybės nuomone, tai – žingsnis, kenkiantis šalies suverenitetui, teritoriniam vientisumui, nes Taivanas – neatskiriama Kinijos dalis.

Nuomonės – skirtingos

Anksčiau apie galimą Pekino žiemos olimpiados politinį boikotą prabilo JAV prezidentas Joe Bidenas, vėliau jam pritarė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, kai kurie Australijos senatoriai.

"Pirmiausia reikia paklausti Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) vadovų, kodėl iš tokių šalių, kaip Kinija, išvis priimamos paraiškos rengti žaidynes", – replikavo Vokietijos biatlonininkas Erikas Lesseris.

Mūsų trapiame pasaulyje, kuriame daugėja prieštaravimų, konfliktų ir nepasitikėjimo, olimpinės žaidynės visada tampa jungiančiu tiltu, o ne siena.

Tačiau TOK prezidentas Thomas Bachas pakvietė vengti politikavimo.

"Mūsų trapiame pasaulyje, kuriame daugėja prieštaravimų, konfliktų ir nepasitikėjimo, olimpinės žaidynės visada tampa jungiančiu tiltu, o ne siena. Taikdariška misija reikalauja, kad olimpinės žaidynės būtų gerbiamos kaip politiškai neutrali arena", – teigė T.Bachas.

"Linkiu sportininkams visokeriopos sėkmės", – sakė Japonijos olimpinio komiteto vadovas Yasuhiro Yamashita ir akcentavo, kad žiemos sporto atletų rinktinė bus tradiciškai gausi.

Vis dėlto Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashis patikslino, kad kol kas šalis dar neapsisprendė dėl politinės pozicijos Pekino žaidynių atžvilgiu.

"Nuspręsti, dalyvauti žaidynėse ar ne, yra pačių sportininkų reikalas, – pabrėžė Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets. – Neketiname kaip nors suvaržyti ar uždrausti mūsų atletams vykti į Pekiną."

Išbandė: rogučių sporto bazėje Jancine jau buvo surengtos treniruotės ir kontrolinės varžybos. chinaculture.org nuotr.

Sankcijų grėsmė

"Olimpinės žaidynės yra viso pasaulio, viso olimpinio judėjimo renginys, o ne šalies, kurioje yra organizuojamos.

Vienas pagrindinių principų, kurių laikosi TOK, – politinis neutralumas. Be šio principo tiek olimpinės žaidynės, tiek bet kokios kitos sporto varžybos taptų politine priemone, kuri labiausiai neigiamai paveiktų sportininkus, – rašoma LTOK pareiškime. – Be to, Olimpinė chartija įpareigoja kiekvieną nacionalinį olimpinį komitetą dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

Sportininko karjera neilga, olimpinės žaidynės – svarbiausios gyvenimo varžybos, kurioms ruošiamasi ne metus ir ne ketverius, o gerokai ilgiau. Todėl nemanome, kad prašyti sportininkų dėl politinių priežasčių šios galimybės atsisakyti, būtų sąžininga."

Nuomonę pareiškė ir Lietuvos Seimo pirmininko pavaduotojas, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys Jonas Jarutis.

"Nenorime menkinti Kinijoje vykstančių procesų, tačiau ne sportininkai turėtų spręsti valstybių santykių problemas. Boikoto nauda labai abejotina, tačiau žala mūsų pačių sportininkams ir visai valstybei būtų nesuvokiamai didelė. Viena iš jų – suspenduota galimybė dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse su Lietuvos vėliava", – svarstė J.Jarutis.

"Olimpinės žaidynės yra tai, dėl ko mes kasdien dirbame. Dėl kažkokių politinių sumetimų paimti ir viską nubraukti? Tai tiesiog beprotystė. Jeigu aš gausiu olimpinį kelialapį, tikrai važiuosiu", – LRT sakė biatlonininkė Gabrielė Leščinskaitė.

Vadovų pozicija

Pekino žaidynių renginiuose neketina dalyvauti nei Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, nei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė taip pat patvirtino, kad nei ji, nei kiti ministerijos vadovai į olimpiadą nevyks, tačiau tai neturės jokios įtakos sportininkų dalyvavimui šiose varžybose.

"Olimpinės žaidynės, vien dalyvavimas jose – sportininko karjeros viršūnė, kuriai pasiekti reikia daugybės valios pastangų ir darbo. Sportininkai, kurie iškovos teisę varžytis su geriausiais pasaulio atletais žiemos olimpiadoje, joje ir dalyvaus", – teigiama ministerijos pranešime.

XXIV žiemos olimpiada vyks 2022 m. vasario 4–20 d. Pekine ir šalia esančiuose Hebėjaus provincijos miestuose.

Atranka į žaidynes baigsis kitąmet sausį, tačiau tikimasi, kad Lietuvos rinktinę turėtų sudaryti bent 13–14 atletų – daugiausia per visą šalies sporto istoriją.

Olimpinį kelialapį yra iškovoję tik ledo šokėjai Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius. Tačiau amerikietė A.Reed kol kas neturi Lietuvos pilietybės. Jeigu ji nebūtų suteikta, čiuožėja negalėtų atstovauti mūsų šaliai. Prezidentas G.Nausėda atmetė pirmą A.Reed prašymą suteikti jai Lietuvos pilietybę išimties tvarka, bet šalies Čiuožimo federacija kreipsis dar kartą. Jeigu atsakymas vis tiek būtų neigiamas, A.Reed ir S.Ambrulevičių olimpiadoje pakeistų Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala.

Tarp kitų kandidatų į olimpinę rinktinę – šeši biatlonininkai, keturi lygumų ir du kalnų slidininkai.