Būsimiesiems Lietuvos olimpiečiams sklandžiai pasirengti 2016 m. Rio de Žaneiro vasaros žaidynėms trūksta beveik 400 tūkst. eurų, tačiau kol kas neaišku, kada ir iš kokių šaltinių juos pasieks ši suma.

LTOK jėgų – per mažai

Spalio viduryje Lietuvos trenerių profesinė sąjunga (LTPS) surengė spaudos konferenciją "Su skolų kupra – į Rio olimpiadą". Pagrindinis renginio moto – 2016-ųjų vasaros žaidynėms pasiruošti mūsų sportininkams trūksta lėšų.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė teigė, kad tokia situacija, kai priešolimpiniais metais valstybė pamiršo tarptautinėje arenoje šalies garbę ginsiančius sportininkus, susiklostė pirmą kartą per 20 metų.

Olimpiečius rengia Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC), prie to prisideda ir LTOK.

"Mes iš visų jėgų padidinome, ką galėjome. Šiems metams skyrėme 2,6 mln. eurų – dvigubai daugiau nei 2011-aisiais prieš Londono olimpiadą, bet to mažai", – sakė D.Gudzinevičiūtė.

Beveik visos šios lėšos – iš lošimus vykdančios bendrovės "Olifėja".

Valstybė LOSC šiais metais skyrė 2 mln. eurų.

Pažadėjo net premjeras

LTPS vadovo, žinomo sportinio ėjimo specialisto Kastyčio Pavilonio duomenimis, iš valstybės sportininkai ir treneriai olimpinio pasirengimo ciklui dar negavo 388 tūkst. eurų.

Anot "Kauno dienos" pašnekovo, tai solidi suma, nes 2015-ieji yra pagrindiniai atrankos metai, kai reikalingos lėšos ne tik patekti į olimpines žaidynes, bet ir joms rengtis.

"Tris kartus buvau pas premjerą Algirdą Butkevičių. Kiekvienąkart žadėjo, kad šias lėšas suras, tačiau kol kas – nieko", – tvirtino K.Pavilonis.

Jis prisiminė, kad, pavyzdžiui, Pekino olimpiadai vyriausybė surado papildomai net 7 mln. litų. "Žinoma, tos žaidynės buvo prieš krizę, buvo kiti pinigai. Tačiau ir 400 tūkst. eurų – tai ne ta suma, kurios valstybė negalėtų surasti", – svarstė LTPS vadovas.

D.Gudzinevičiūtė irgi pripažino negirdėjusi jokių naujienų, kad trenerių ir olimpiečių pagalbos šauksmas būtų išgirstas.

"Situacija kokia buvo, tokia ir tebėra, nepaisant, kad neseniai apie tai kalbėjomės su Vyriausybės atstovais. Visi žada, tačiau pažadus pamiršta", – sakė LTOK prezidentė.

Ateitis – miglota

"Lėšų trūkumas atsiliepia ne tik treneriams, bet ir atletams – gali nukentėti rezultatai. Antai Bokso ir Imtynių federacijos jau skolinosi pinigų kitų metų sąskaita, kad sportininkai galėtų dalyvauti atrankos į olimpiadą varžybose. Imtynininkams, kaip ir boksininkams, kovos dar nesibaigė, vadinasi, federacijos klimps į dar gilesnį skolų liūną, – kalbėjo K.Pavilonis. – Olimpiada vyks Brazilijoje, vien lėktuvo bilietas kainuoja apie 4 tūkst. JAV dolerių."

Tikimasi, kad kitąmet Lietuvos olimpinę rinktinę sudarys ne mažiau nei 70 sportininkų. K.Pavilonis būgštauja, kad netolimoje ateityje tai vargu ar pavyks pakartoti.

"Reikia dešimties metų olimpinių žaidynių dalyviui paruošti. Prieš krizę olimpinei pamainai būdavo skiriama 800 tūkst. eurų, dabar – 106 tūkst., nors išlaidos gerokai padidėjo. Todėl sportininkai turi vežtis į varžybas savo maisto, kad galėtų tinkamai ruoštis varžyboms. O kur dar užmokestis treneriams, masažuotojams, buičiai?" – konstatavo K.Pavilonis.

Išeitis – naujas biudžetas?

Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela, kalbėdamasis su "Kauno diena" apie olimpiečių rūpesčius, teigė nežinantis, iš kokių šaltinių jie bus papildomai finansuojami.

"Taip, trūksta apie 400 tūkst. eurų. Komisijoje svarstysime Seimui pateiktą kitų metų valstybės biudžeto projektą, bet jame šių lėšų nėra numatyta. Matyt, reikės siūlyti projektą papildyti", – kalbėjo J.Požela.

Paklaustas, kuo jis, kaip politikas ir Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas galėtų pagelbėti olimpiečiams, atsakė, kad finansai yra Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD), Vyriausybės rūpestis.

J.Požela maždaug prieš mėnesį kartu su D.Gudzinevičiūte apsilankė Finansų ministerijoje. Su biudžetą kuruojančiu viceministru Edmundu Žilevičiumi tąkart kaip tik ir kalbėta apie papildomą olimpiečių finansavimą.

"Viceministras nieko konkrečiai nepažadėjo, bet ir kategoriškai neatsisakė ieškosiantis lėšų", – prisiminė J.Požela.

Apie galimus šaltinius, iš kurių būtų galima papildomai finansuoti olimpiečius, parlamentaras kalbėjo: "Buvo siūlyta ne kartą sportui skirti daugiau lėšų, gaunamų iš akcizo alkoholiui. Tačiau tokiam siūlymui nepritarta."

Prašė, bet negavo

Įpusėjus lapkričiui KKSD vadovai planuoja susitikti su LTPS atstovais ir olimpinės rinktinės treneriais.

"Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijai išsakysiu, ką mes gavome, ko negavome ir kodėl negavome. Gal naujame biudžete bus kokių nors pasikeitimų", – kalbėjo KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius, tuo netiesiogiai pripažindamas, kad šiandien olimpiečių papildomas finansavimas tartum šakėmis ant vandens rašytas – valstybės biudžete tokios eilutės nėra.

E.Urbanavičiaus teigimu, departamentas "viską teikė, visko prašė", tačiau kol kas nieko negavo. "Mes prašėme 300 tūkst. eurų Rio olimpiadai, dar šiek tiek – įvairioms varžyboms organizuoti. Nepavyko", – sakė KKSD generalinis direktorius.

Tačiau jis užsiminė, kad, kalbant apie olimpiečių finansavimą, "kažkas gal klaidina, kad kažko trūksta ar kažko nepakanka".

"Mes paprasčiausiai prašėme papildomai pinigų, nes paskutinieji ikiolimpiniai metai visąlaik jiems imlūs. Pinigai turėtų būti skiriami tiems sportininkams, kurie važiuos į olimpiadą. O pats finansavimas – kaip kasmet: nei didesnis, nei mažesnis", – sakė E.Urbanavičius ir pabrėžė, kad Olimpinis sporto centras finansuojamas įprastai.

Pasak KKSD vadovo, papildomų lėšų stygius "nei tragedija, nei ne tragedija", tačiau norint efektyviau, geriau ruoštis varžyboms, būtų tikslinga tokių lėšų rasti.

"Manau, tiek departamentas, tiek Olimpinis komitetas dar turi rezervų, iš kurių galės prašomą sumą skirti, todėl treneriams neverta nei triukšmą kelti, nei panikuoti, – tvirtino E.Urbanavičius. – Skaičiuokime: jei kalbame apie 300 tūkst. papildomų eurų ir tikimės, kad šalies rinktinę sudarys 70 sportininkų, vienam jų papildomai tektų apie 4 tūkst. eurų. Sportininkui tai tikrai nėra dideli pinigai."

Faktai

Spalio 15-ąją Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vykdomojo komiteto posėdyje Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) direktorius ir programos "Rio 2016" ekspertų komisijos vadovas Linas Tubelis patvirtino: Rio de Žaneiro vasaros olimpinėse žaidynėse turi dalyvauti ne mažiau 70 Lietuvos sportininkų, kurie iškovotų mažiausiai septynias prizines (1–8) vietas.

LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša apžvelgė I–III ketvirčių LTOK biudžeto vykdymą. Pajamų planas įvykdytas ir viršytas 5 proc. ir sudaro 6,2 mln. eurų. Daugiau pajamų gauta iš Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) subsidijų – Olimpinio solidarumo programos ir Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOC) lėšų. Iš IOC ir EOC gauta 434,3 tūkst. eurų – 28,3 tūkst. eurų daugiau, nei planuota gauti per visus metus. LTOK išlaidos taip pat atitinka planus: per tris ketvirčius panaudota 83,4 proc. biudžeto (5,48 mln. eurų). Anot iždininko, metų pabaigoje gali būti viršytas tik Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių avansinių mokėjimų biudžetas, nes bilietai skrydžiams ir viešbučiai yra 2–3 kartus brangesni nei per Londono olimpines žaidynes.

Kelyje į Rio de Žaneirą

Kelialapius į 2016-ųjų vasaros olimpines žaidynes jau iškovojo arba kvalifikacinius normatyvus įvykdė:

lengvaatlečiai Dovilė Dzindzaletaitė (trišuolis), Diana Lobačevskė, Rasa Drazdauskaitė, Vaida Žūsinaitė, Monika Juodeškaitė, Živilė Balčiūnaitė, Vaidas Dopolskas ir Remigijus Kančys (visi – maratonas), Brigita Virbalytė-Dimšienė, Neringa Aidietytė, Kristina Saltanovič, Marius Žiūkas, Marius Šavelskis ir Tadas Šuškevičius (visi – sportinis ėjimas), Eglė Balčiūnaitė (800 m bėgimas), Zinaida Sendriūtė (disko metimas), Airinė Palšytė (šuoliai į aukštį) ir Eglė Staišiūnaitė (400 m barjerinis bėgimas),

plaukikai Rūta Meilutytė, Giedrius Titenis, Danas Rapšys bei Tadas Duškinas ir Mindaugas Sadauskas (abu – su komanda estafetėje 4 po 100 m kompleksiniu būdu),

baidarių ir kanojų irkluotojai Henrikas Žustautas, Ignas Navakauskas,

irkluotojai Lina Šaltytė, Mindaugas Griškonis, Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė, Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas bei vyrų porinė keturvietė: Dominykas Jančionis, Žygimantas Gališanskis, Martynas Džiaugys ir Aurimas Adomavičius,

šiuolaikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė,

buriuotojai Juozas Bernotas ir Viktorija Andrulytė,

gimnastai Robertas Tvorogalas, Rokas Guščinas, Tomas Kuzmickas,

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė.

P.S. Olimpinėse moterų ir vyrų maratono varžybose galės dalyvauti po tris Lietuvos stajerius, vyrų gimnastikos varžybose – vienas Lietuvos sportininkas.

Lietuva olimpiadose

1924 m. vasaros (Paryžius) – 13 sportininkų.

1928 m. žiemos (Sankt Moricas) – 1 sportininkas.

1928 m. vasaros (Amsterdamas) – 12 sportininkų.

1992 m. žiemos (Albervilis) – 6 sportininkai.

1992 m. vasaros (Barselona) – 47 sportininkai, aukso medalis – Romas Ubartas (disko metimas), bronzos medalis – vyrų krepšinio rinktinė.

1994 m. žiemos (Lilehameris) – 6 sportininkai.

1996 m. vasaros (Atlanta) – 61 sportininkas, bronzos medalis – vyrų krepšinio rinktinė.

1998 m. žiemos (Naganas) – 7 sportininkai.

2000 m. vasaros (Sidnėjus) – 61 sportininkas, aukso medaliai – Virgilijus Alekna (disko metimas), Daina Gudzinevičiūtė (šaudymas), bronzos medaliai – Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė (irklavimas), Diana Žiliūtė (dviračių sportas), vyrų krepšinio rinktinė.

2002 m. žiemos (Solt Leik Sitis) – 8 sportininkai.

2004 m. vasaros (Atėnai) – 59 sportininkai, aukso medalis – Virgilijus Alekna (disko metimas), sidabro medaliai – Austra Skujytė (septynkovė), Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė).

2006 m. žiemos (Turinas) – 7 sportininkai.

2008 m. vasaros (Pekinas) – 71 sportininkas, sidabro medaliai – Gintarė Volungevičiūtė (buriavimas), Edvinas Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė), bronzos medaliai – Virgilijus Alekna (disko metimas), Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė), Mindaugas Mizgaitis (graikų–romėnų imtynės).

2010 m. žiemos (Vankuveris) – 6 sportininkai.

2012 m. vasaros (Londonas) – 62 sportininkai, aukso medaliai – Rūta Meilutytė (plaukimas), Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė), sidabro medalis – Jevgenijus Šuklinas (baidarių ir kanojų irklavimas), bronzos medaliai – Aleksandras Kazakevičius (graikų–romėnų imtynės), Evaldas Petrauskas (boksas).