Vasario pabaigoje Vilnius kelioms dienoms taps Europos beisbolo centru. Vasario 28 – kovo 1 d. sostinės "Litexpo" parodų centro patalpose vyks Europos beisbolo čempionatas.

Jame, be šeimininkų, dalyvaus dar 15 komandų. Pirmą kartą varžybos vyks pagal naujausios beisbolo atmainos – beisbolo-5 taisykles. Prognozuojama, kad ateityje būtent ši beisbolo atšaka gali tapti nuolatine olimpinių žaidynių programos dalyve.

Tradicinis beisbolas žaidžiamas didelėje aikštėje, rungtynėse dalyvauja dvi komandos, vienu metu aikštėje būna po 9 žaidėjus, o mačas trunka net 9 kėlinius. Mažasis beisbolas (arba softbolas) žaidžiamas mažesnėje aikštėje, bet komandose taip pat būna po 9 žaidėjus. Tiek beisbolo, tiek softbolo rungtynėse vyrų ir moterų komandos varžosi atskirai. O pagal beisbolo-5 taisykles vienu metu aikštėje turi būti 5 žaidėjai – ir ne tik vaikinai, bet ir merginos. Šio beisbolo rungtynės trunka penkis kėlinius, aikštelė yra gerokai mažesnė, be to, žaidžiama be tradicinių beisbolo atributų – lazdų ir pirštinių.

Lietuvos beisbolo federacijos prezidentas Virmidas Neverauskas "Vilniaus dienai" sakė, kad beisbolas-5 buvo kuriamas atsižvelgiant į pastarųjų metų olimpinio sporto tendencijas.

"Žinome, kad olimpinėse žaidynėse yra didžiojo regbio atmaina – septyniukių regbis, šansą pasirodyti olimpiadoje gavo didžiojo krepšinio mažoji versija – "3 prieš 3", yra ir penketukų ledo ritulys ir pan. Einant tuo keliu buvo sukurtas ir naujasis beisbolo žaidimas. Jame komandą sudaro 5 žaidėjai – 3 vaikinai ir 2 merginos arba 3 merginos ir 2 vaikinai. Skirtingai nei paprastame beisbole, čia nereikia specialių apsaugų, nes naudojamas kitoks kamuoliukas, be to, jis mušamas ne beisbolo lazda, o ranka. Tad žaidėjams nereikia ir beisbolo pirštinių. Kvadrato formos aikštelė yra šiek tiek didesnė nei 400 kv. m ploto. Žaidimas prasideda žaidėjui pamušus ranka kamuoliuką į žemę. Ir tada prasideda bėgimas per bazes. Tai ir yra didžiausias panašumas su beisbolu ir softbolu – norėdami iškovoti tašką, visi žaidėjai turi perbėgti keturias bazes, – pasakojo V.Neverauskas. – Vienas žaidimas trunka 15–20 min. Bet tos minutės prabėga labai intensyviai kovojant. Aikštelė nėra didelė, žaidėjams per kėlinį tenka maksimaliu greičiu bent keturis kartus nubėgti 20 m atstumą. Didžiajame beisbole žaidėjams tenka ilgai stovėti, laukti kamuoliuko, ten judesio mažiau. O čia viskas vyksta labai greitai, žiopsoti ir ilsėtis nėra kada. Šiam žaidimui nereikia kokių nors ypatingų arenų, tinka ir krepšinio salės, krepšinio aikštelės ar tiesiog lygi aikštė, grindinys, pieva."

Naujoji sporto šaka vilniečiams pristatyta šio mėnesio pradžioje. Vasario 9 d. sostinės Žygimanto Augusto pagrindinės mokyklos sporto salėje dvi Lietuvos komandos drauge su varžovais iš Latvijos ir Estijos grūmėsi dėl pirmojo Baltijos taurės turnyro nugalėtojų titulo. Turnyre pirmą vietą užėmė pirmoji Lietuvos komanda, antroje liko estai, trečioje – antroji mūsų ekipa, o ketvirtoje – svečiai iš Latvijos.

"Atvirai kalbant, tikėjomės, kad finale žais dvi mūsų komandos. Tačiau estai taip pat parodė gan neblogą žaidimą. Įdomu, kad labai galingai atrodė du jų žaidėjai, kurie tikrame beisbole niekuo ypatingu nepasižymėjo. O Latvijos komandai labai trūko didesnio moterų indėlio", – pastebėjo V.Neverauskas.

– Kaip buvo suformuotos Lietuvos komandos?

– Žaidėjus atrinko beisbolo treneris iš Utenos Eimantas Žičkus. Jis rinkosi iš Lietuvoje esančių beisbolo ir softbolo žaidėjų. Būtina suprasti, kad ne visi tikri beisbolininkai pagal savo sudėjimą tinka šiam žaidimui. Čia geriausiai jaučiasi greiti ir labai vikrūs sportininkai. Iš viso komandoje gali būti aštuoni žmonės. Atsarginiai žaidėjai labai reikalingi, nes turnyre teko sužaisti 5–6 rungtynes.

– Vasario 28 – kovo 1 d. Vilniaus "Litexpo" parodų rūmuose vyks pirmasis Europos beisbolo-5 čempionatas. Ko tikitės iš šių varžybų?

Aš asmeniškai tikrai tikiu, kad beisbolas-5 gali sėkmingai prigyti mokyklose ir net daugiabučių kiemuose.

– Europos čempionate dalyvaus 16 komandų, žaisime dviejose aikštelėse, varžybos truks tris dienas. Viename paviljone įrengsime dvi aikšteles su kokybiška danga, varžybas galės stebėti apie 500 žiūrovų. Kiekviena komanda čempionate sužais po 10–12 rungtynių. Rungtynių skaičius gali skirtis, nes atkrintamųjų varžybų etape bus žaidžiama iki dviejų pergalių, tad čia gali būti ir trejos rungtynės. Tokiu būdu bus paprasčiau išvengti atsitiktinumų.

Kadangi tai pirmas čempionatas, niekas negali pasakyti, kas bus jo favoritais ir pan. Mūsų tikslas – patekti į atkrintamąsias varžybas, o ten jau pasirodyti kuo geriau. Tiesa, burtai mums labai nesėkmingi. Patekome į D grupę, kurioje kartu žais Prancūzija, Čekija ir Šveicarija. Manau, kad geriausius šansus sužibėti turi Prancūzija, kur jau kelerius metus ši sporto šaka yra aktyviai vystoma. Čekijoje labai populiarus tradicinis beisbolas, šiaip pajėgi ir Šveicarijos komanda. A grupėje rungtyniaus Moldova, Belgija, Švedija ir Nyderlandai, B grupėje – Baltarusija, Rumunija, Latvija ir Italija, o C grupėje – Izraelis, Estija, Bulgarija bei Rusija. Mano vertinimu, mūsų grupė tikrai yra stipriausia.

– Kokie buvo pirmieji beisbolo-5 žingsniai Lietuvoje?

– Rimčiau darbuotis pradėjome tik praėjusiais metais. Pradžia buvo sunki, nes mūsų beisbolo klubai skeptiškai žiūrėjo į šią naujovę. Bet po truputį išsijudinome. Tai yra labai geras sportas pradedančiam beisbolininkui. Kita vertus, tai yra šansas visoms beisbolo federacijoms patekti į olimpinių sporto šakų gretas.

– 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių programoje yra ir beisbolas, ir softbolas. Kodėl olimpiadai prireikė dar vienos beisbolo atmainos?

– Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į šių sporto šakų populiarumą Japonijoje. Bet 2022 m. Dohos jaunimo olimpinėse žaidynėse bus išbandyta naujausia beisbolo atmaina beisbolas-5. Tai labai patogi sporto šaka. Komandos nėra didelės, su treneriais būna tik 10 žmonių. 16 komandų varžybas galima surengti per tris dienas, be to, joms nereikia sudėtingos infrastruktūros. Todėl olimpinėms žaidynėms tai labai patrauklus projektas.

– Žmonėms beisbolas siejasi su lazdomis, pirštinėmis, galingais metimais ir tolimais kamuoliuko atmušimais. O kuo žavus beisbolas-5?

– Tiems, kurie visą gyvenimą žaidė tradicinį beisbolą, ši nauja atmaina gal iš tiesų kiek keistoka. Bet ji labiau skirta jaunimui, vaikams, mokiniams. Nes iš esmės tai yra tobulas įvadas į tradicinį beisbolą, bent jau žaidimo supratimo prasme. Be to, jį galima žaisti bet kurioje mokykloje, bet kokioje aikštelėje. Mes jau išbandėme tai kai kuriose Kauno ir Vilniaus mokyklose, turiu pasakyti, kad efektas labai stiprus. Vaikams tikrai patinka, jie mielai žaidžia. Ir tai pamačius, jau galima kelti klausimą, koks gi bus jų požiūris į didįjį beisbolą?

Aš asmeniškai tikrai tikiu, kad beisbolas-5 gali prigyti mokyklose ir net daugiabučių kiemuose. Tai paprastas, bet labai patrauklus žaidimas. Manau, kad jis gali tapti šiuolaikinių vaikų sportu. Jei prie namų yra kokia nors apleista aikštelė, pakanka nusibrėžti linijas, paženklinti bazes – ir galima žaisti. Nebūtina, kad ji tobulai atitiktų reikiamus matmenis, galima žaisti ir mažesnėse aikštelėse. Svarbiausia, kad vaikai išeitų į lauką ir bent trumpam atitrūktų nuo kompiuterių, išmaniųjų telefonų.

– Kokie beisbolo-5 populiarinimo žingsniai planuojami po Europos čempionato?

– Norėtume dar surengti bent kelerias 15–16 metų beisbolininkų varžybas, kad galėtume atrinkti kandidatus į beisbolo-5 Lietuvos jaunimo olimpinę rinktinę. Mums labai svarbu būti jaunimo olimpiadoje, konkuruoti su kitomis šalimis. O esminė užduotis – auginti jaunimą. Šiuo metu Kaune jau yra kelios mokyklos, kuriose suburtos beisbolo-5 komandos. Norime, kad tokių mokyklų būtų kuo daugiau, bet susiduriame su specialistų problema, nes ne kiekvienas kūno kultūros mokytojas žino, kaip reikia žaisti beisbolą, kaip treniruoti vaikus ir pan. Tad turėsime dirbti ir su kūno kultūros mokytojais, sudominti juos, kad jie po to galėtų sudominti vaikus.

Tam mes išnaudosime ir šį Europos čempionatą. Kviesime mokytojus ir mokinius, kad jie pamatytų šį sportą, įvertintų jo privalumus ir išbandytų kūno kultūros pamokose.