Vakar Kaune startavo jubiliejinis 25-asis ralis „Aplink Lietuvą" Prezidentės Dalios Grybauskaitės taurei laimėti. 

Nors sukaktis nėra labai įspūdinga, turtingos istorijos gali pavydėti net garsiausios užsienio lenktynės.

Tarp žvaigždžių – solistas

Šiemet net 1 173 km besidrieksiančios lenktynės „Aplink Lietuvą“ visuomet pasižymi ypatinga nuotaika. Stebint varžybas dažną automobilių sporto mėgėją apima jausmas, lyg žvelgtum į prieškario fotografiją – pageltusią ir pablukusią, kampuotais krašteliais, spinduliuojančią nostalgiją, keliančią ir smalsumą, ir pagarbą.

Nuo šių varžybų prasidėjo Lietuvos automobilių sporto istorija. Tai jau aštuntą dešimtį perkopusi tradicija. Dar prieškariu jose dalyvavęs ir nugalėjęs Pranas Hiksa pasidalijo savo prisiminimais.

Lenktynės „Aplink Lietuvą“ yra tik dviem dešimtmečiais jaunesnės už žymųjį Monte Karlo ralį, kurio trasos tarpukariu ėjo ir per mūsų šalį. Varžybų, startavusių 1931 m., lenktynininkų gretose buvo inžinieriai, verslininkai, gimnazijos direktorius, žemės ūkio ministerijos agronomas, valstybės kontrolės valdininkas, policininkai, aviacijos karininkai, gydytojas, knygyno savininkas, konsulas. Tarp žvaigždžių – operos solistas Kipras Petrauskas ir daugelio tarptautinių ralių dalyvė Ivona Whitaker iš Latvijos. Lenktynės „Aplink Lietuvą“ išugdė ir savus herojus – po dukart nugalėjusius automobilininkus P.Hiksą, M.Salevskį, motociklininką Juozą Vilpišauską.

Ekipaže net vaikai

Pagrindiniai iššūkiai dalyviams buvo naktinis važiavimas, prasti keliai, techninės problemos, gamtos išdaigos. Automobiliai buvo standartiniai, nebent minimaliai sutvirtinta pakaba (pvz., lingės). Ekipažą galėjo sudaryti iki keturių žmonių, tad kai kurie važiavo su žmonomis ar net vaikais.

Lenktynės baigdavosi apdovanojimais ir vakariene žymiausiame to meto Kauno restorane „Metropolis“. Prizai siekė nuo kelių šimtų iki 1 000 litų.

Varžybose nestigo dramų ir kuriozų. 1937 m. Viktorui Severinui važiuojant sutemose sugedo motociklo generatorius, išsikrovė akumuliatorius ir tamsoje sportininkas važiavo aklai. Netrukus jis rėžėsi į skersai kelią pastojusį vežimą, kurio vadeliotojas paprasčiausiai užmigo. Motociklininkas, keliolika metrų lėkęs kūliavirsčiomis, smarkiai susižalojo dešinę ranką, motociklas buvo sumaitotas, o arklį teko nušauti.

Sugėlė bitės

Prisimindamas 1937-ųjų lenktynes, kitas garsus lenktynininkas Antanas Ilgauskas pasakojo, kad kai kurie automobilininkai ir motociklininkai važiuodavo be žemėlapių, o kiti nusprendė tuo pasinaudoti.

Daugiausia eibių prikrėtė Amerikos lietuvių bendrovės ekipažas – sankryžose jie išjudindavo stulpus su rodyklėmis ir užlankstydavo lenteles su vietovių pavadinimais. Atlenkti lentelę nebuvo problema, tačiau jeigu stulpas pajudintas – tai gal jis apsuktas? Niekas šito nežinojo ir kai kas nuvažiuodavo klaidingu keliu.

Buvo aprašyti keli epizodai, kaip lenktynių dalyviai įlėkę į kokį miestelį po lietaus rasdavo didelę balą, o šalia jau stovėdavo pasirengę paslaugūs žmogeliai su vežimais. Padėdavo ne veltui: paprastai traukdavo už 5 litus, kas tada buvo nemažas pinigas. 1938 m. A.Ilgauskas finišą pasiekė ištinusiu veidu – įlėkė į bičių spiečių. Beje, dėl itin sunkių sąlygų jis tik vienintelis lenktynes baigė nurodytu laiku.