Ramūnas Čapkauskas drauge su Živlinu Juršiu ir dar keletu savo komandos žmonių aštuntą kartą iš Elektrėnų bei Trakų apylinkes raizgančių kelių dėlioja ralio greičio ruožus. Kaip įmanoma išvengti monotonijos ir sukurti tokį sportinių patiekalų meniu, kad jų paragavę lenktynininkai liktų patenkinti?

Parinko įdomius ruožus

„Tiesą sakant besikartojančių atkarpų išvengti neįmanoma, tačiau tai tikrai nėra problema. WRC (Pasaulio ralio čempionate) kai kuriuose etapuose 80 proc. greičio ruožų būna visiškai identiški dešimtmečiais ir to niekas nelaiko problema. Svarbu, kad kelių konfigūracija, grunto ypatumai, regiono reljefas leistų sudėlioti tokias užduotis ralio dalyviams, kurios pergalės siekiančius priverstų juos išsitraukti visus kozirius. Elektrėnų bei Trakų kraštas šia prasme labai dėkingas, nes netgi tame pat greičio ruože parinkus priešingą įprastai judėjimo kryptį, jo įveikimo laikas skiriasi drastiškai“, – pastebi vienas „Rally Elektrėnai by aromáma“ architektų R. Čapkauskas.

Jo teigimu, šiais metais pavyko iš puikiai ralio fanams žinomų kelio atkarpų sujungti tokius greičio ruožus, kuriems netiks nei viena keleto pastarųjų metų stenograma, o lenktynininkų karjerą neseniai pradėję ekipažai apskritai viską matys pirmą kartą.

Dar viena „Rally Elektrėnai by aromáma“ sportinės programos korekcija – sąlyginai ilgi greičio ruožai, viršijantys 10, 12 ar net 15 kilometrų. Tik du besikartojantys – GR 4/6 (4,5 km) ir GR 8/10 (6,7 km) – skirti apšilimui šeštadienio rytą ir kiek atsipūtimui lenktynių pusiaukelėje įmanoma pranerti vienu įkvėpimu. Tuo tarpu ilgieji GR neabejotinai pareikalaus gerokai daugiau ištvermės, geresnės dėmesio koncentracijos ir bus mažiau atlaidūs pilotų klaidoms. Tarkim, jei čia pernelyg rizikuodamas čia prakirsi padangą ir tai ignoruodamas bandysi pasiekti už kokių 6 ar 8 kilometrų esantį finišą, visas viltis apie podiumą neišvengiamai teks palaidoti. Labiau patyrę ekipažai čia turi tam tikrą pranašumą vien todėl, kad pradėjus reikštis nuovargiui jiems nekyla abejonių, ar tiksliai viską susirašė stenogramoje?

„Kita vertus labai svarbu ir tai, kad kiekvienas naujas GR startas yra neišvengiamas stresas, todėl kuo dažniau tenka skaičiuoti starto laikrodžio rodomas sekundes, tuo trumpiau ekipažas važiuoja savo įprastu ritmu. T. y. ilgesni greičio ruožai šiek tiek tiksliau atskleidžia realų sportininkų meistriškumą“, – samprotauja R. Čapkauskas.

Be to, visą lenktynių distanciją padalijus į sąlyginai dideles atkarpas, šiek tiek paprasčiau organizuoti teisėjų darbą, mažiau gaišaties montuojant laiko matavimo įrangą, o svarbiausia – galima optimizuoti „tuščių“ kilometrų kiekį, kai reikia pervažiuoti iš vieno GR į kitą.

„Rally Elektrėnai by aromáma“ bendras greičio ruožų ilgis 105 kilometrai.

Rekomendacijas žiūrovams parengė „Rally Freaks“ komanda. Jas galite rasti: https://www.youtube.com/watch?v=Jwtv5FuqSig

Ieško techninių sprendimų

Bene kiekvieną kartą prieš garsiausias lenktynės Lietuvoje – „Palangos ralį“ – viešoje erdvėje užverda debatai, kokių naujų punktų „BoP“ (Balance of Performance) taisyklėse atsiras siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti atskirtį tarp tai pačiai kategorijai priskirtų, bet sunkiai palyginamų automobilių? T. y. kokie minimalaus svorio, degalų bako talpos apribojimus bus numatyti ar kokias nors technines charakteristikas teks pakeisti, kad nugalėtų geriausi pilotai, o ne galingiausių arklių kaimenė. „Rally Elektrėnai by aromáma“ organizatoriai atskleidžia, kaip šie galvosūkiai sprendžiami klasikinio ralio pasaulyje.

Priminsime, kad būtent pernai Elektrėnuose kilo debatų audra po netikėto Vaidoto Žalos sprendimo modifikuoti „Škoda Fabia R5“ ir iš LARČ 2 grupės, peršokti į LARČ 1 „Proto LT“. Sumontavus 2 mm didesnį restriktorių (į variklio turbiną patenkantį oro srautą reguliuojantį ribotuvą) jo automobilio galia ūgtelėjo maždaug 10 proc., o drauge ir pranašumas prieš pagrindinius varžovus, siekiančius čempiono titulo AWD klasėje.

Nors toks triukas buvo visiškai legalus, ralio meistrų gildiją V. Žalos strateginiai žaidimai akivaizdžiai nuvylė: FIA būtent tam ir kuria konkrečias technikos klases, suteikiančias progą sportininkams lenktyniautų kuo panašesniais automobiliais. Vaidoto atveju variklio galios didinimas atrodė kaip džentelmeniškos kovos vengimas.

Patikrinimas - griežtas

„Reakcija į šiuos pokyčius buvo gana negatyvi ir galbūt todėl šiais metais niekas nieko panašaus nedaro“, – pastebi treneris Jonas Dereškevičius.

Pasakodamas, kaip prieš lenktynes tikrinama, ar visi koviniai automobiliai iš tiesų atitinka tam tikrus techninius reikalavimus, automobilių sporto guru patikino, kad šį uždavinį iš esmės išsprendė plombų naudojimas.

„Nuodugniai patikrinti automobilį be abejonės užtrunka tikrai ilgai. Be to, tam reikia ir nemažai specialios įrangos. Todėl svarbiausių agregatų plombavimas leidžia ralio techninės komisijos darbą gerokai supaprastinti: nuodugniai tikrinami tik tas lenktynininkų inventorius, kurio plombos pažeistos, arba gavus oficialų prašymą išsklaidyti abejones dėl kokio ekipažo greičio. Tačiau tokių atvejų nėra daug – drauge su reikalavimu ardyti įtartiną automobilį pareiškėjas turi palikti tam tikrą pinginį užstatą, kuris grąžinamas tik tuo atveju, jei iš tiesų aptinkama neleistinų patobulinimų“, – teigia J. Dereškevičius.

Riboja taisyklės

LASF Ralio komiteto pirmininkas Darius Šileikis savo ruožtu pastebi, teoriškai ir šiais metais egzistuoja galimybė migruoti tarp skirtingų čempionato įskaitų, tačiau yra tai turi savo kainą.

„Dėl kokių nors priežasčių nusprendęs pereiti į kitą LARČ įskaitą sportininkas negali drauge persinešti sukauptų taškų. Tarkim pirmąją sezono pusę Martynas Samsonas važiavo LARČ 1 įskaitoje ir čia sukaupė 70 taškų, garantuojančių čempiono titulą, bet likusiose lenktynėse jis iš N5 klasės automobilio persėda į BMW. T. y. pereina į LARČ 6, tačiau ten viskas prasideda nuo nulio“, – pastebi D. Šileikis.

Kalbėdamas apie ralio pasaulyje tradiciškai taikomas „BoP“ taisykles, pašnekovas atkreipė dėmesį į padangas. Kadangi varžantis minkšto grunto keliuose sukibimas yra vienas svarbiausių dalykų, jau keletą metų tiek pačius mažiausius, tiek pačius didžiausius biudžetus turintys ekipažai privalo naudoti to paties gamintojo, tokio pat dydžio, tokio pat gumos mišinio ir tokį patį skaičių „Pirelli“ padangų.

„Tarkim Žemaitijoje šiais metais triumfavo Tomas Kristenssonas. Nors jis taip pat savo „Hyundai i20 R5“ buvo apavęs „Pirelli“ padangomis, tačiau kitokio gumos mišinio ir dydžio. Technikos žinovų vertinimu, vien tai svečiui iš Švedijos leido kiekviename greičio ruože išlošti po keletą sekundžių. Taip elgtis buvo leidžiama su sąlyga, kad T. Kristenssonas nesivaržo Lietuvos čempionate“, – akcentuoja D. Šileikis.