Logistikos galvosūkiai

Kitąmet vasario 6–22 d. vyksiančiose XXV žiemos olimpinėse žaidynėse greičiausiai dalyvaus rekordiškai didelė Lietuvos rinktinė, kurios gyvenimą suderinti Italijoje bus nemenkas iššūkis, – jį lems renginio specifika.

Taip mano olimpinės misijos vadovė A. Vanagienė, susipažinusi su naujausia transporto, olimpinių kaimelių, bilietų, atidarymo ir uždarymo ceremonijų technine informacija.

„Niekada žaidynių istorijoje nėra buvę tokių didelių atstumų“, – pripažino A. Vanagienė.

„Bus net šeši olimpiniai kaimeliai, mūsų sportininkai ir personalas gyvens penkiuose iš jų. Nė vienos sporto šakos atstovai negyvens su kitos – tai jau savaime kels daugybę logistikos ir operacinių iššūkių. Buvome įpratę vežtis visus atletus galintį prižiūrėti gydytoją ir kineziterapeutą. Tai leisdavo turėti didesnę techninę aprūpinimo komandą – aktualu, kai kalbame apie žiemos sportą, nes reikia slidžių tepėjų ir kitų specialistų. Italijoje kiekvienos sporto šakos atstovai gyvens atskirai, tad visiems reikės asmeninio kineziterapeuto, gydytojo, slidžių ruošėjų. Šis klausimas gana sudėtingas, mėginsime jį spręsti“, – aiškino A. Vanagienė.

Nuo Milano olimpinio kaimelio, kuriame bus įsikūrę dailiojo čiuožimo atstovai, iki Anterselvos, kur varžysis biatlonininkai, automobiliu teks važiuoti net devynias valandas.

„Tiesiog fiziškai neįmanoma per dieną įveikti šį atstumą, jei kyla bėdų vienoje ar kitoje bazėje. Pasiekti kai kurias vietoves itin sudėtinga, o kartais ir neįmanoma. Pavyzdžiui, per snygį kai kurie keliai tiesiog uždaromi. Tarsimės su sporto šakų federacijomis, kokios išeitys galėtų būti optimalios“, – sakė misijos vadovė.

Startai: Lietuvos biatlonininkai lenktyniaus jiems jau pažįstamoje Antholco bazėje, o dailiojo čiuožimo atstovai varžysis „Unipol Forum“ arenoje Milane. / milanocortina2026.olympics.com nuotr.

Atidarymo naujovė

Šeši olimpiniai kaimeliai ir ilgos kelionės padiktuos dar vieną naujovę.

Paryžiaus vasaros žaidynėse pirmą kartą atidarymo ceremonija vyko ne stadione, o delegacijoms laivais plaukiant Senos upe. Tad ir Italijoje bus pirmas kartas, techniškai ne ką mažiau sudėtingas.

„Atidarymo ceremonija planuojama keturiuose skirtinguose kaimeliuose, tad vienas vėliavnešys gali būti iš Milano, kitas – iš Kortinos. Kaip bus užtikrinta, kad visi gautų vienodai televizijos eterio laiko?“ – svarstė A. Vanagienė.

Milane bus įprastas olimpinis kaimelis, o kitur sportininkai įsikurs ir viešbučiuose.

„Bėdų dėl apgyvendinimo neturėtų būti. Problemų gali kilti dėl maitinimo, nes žaidynėse privaloma užtikrinti vienodą maitinimo lygį visiems, o sąlygos bus skirtingos“, – atkreipė dėmesį A. Vanagienė.

Milano ir Kortinos žaidynės nereikalaus didelių infrastruktūros investicijų: 85 proc. varžybų bazių yra veikiančios.

„Olimpiados vieta palanki Europos sportininkams, nes nereikės aklimatizuotis. Tai labai gerai, kai kurie gal net rinksis kelionę automobiliu. Kita vertus, žinome italų būdą, teko dalyvauti kituose jų renginiuose, ir labai tikiuosi, kad iššūkių bus nedaug, bet kartu ruošiamės, kad jų bus, nors varžybų lygis bus tikrai aukštas“, – įsitikinusi A. Vanagienė.

Kelialapių dar bus?

Šiuo metu Lietuva turi trylika olimpinių kelialapių, iš jų net aštuonis yra iškovoję biatlonininkai.

Tautų taurės 2024–2025 m. sezono komandų rikiuotėje Lietuvos biatlonininkai vyrai užėmė 19 vietą, moterys – 20-ąją. Visi keturi estafetės dalyviai galės startuoti ir asmeninėse rungtyse.

Dar keturi kelialapiai – lygumų slidinėjimo atstovų rankose. Bazinę nacionalinių olimpinių komitetų kvotą tiek vyrai, tiek moterys gavo už bent vieno atleto surinktą reikiamą taškų skaičių pasaulio čempionate arba iki 23 metų pirmenybėse, o antruosius kelialapius – patekę tarp 30 geriausių Tautų taurės įskaitos rinktinių.

Kai kurių sporto šakų atletai, ruošdamiesi varžybos, 90 proc. laiko praleidžia ne Lietuvoje.

Dar vienas olimpinis bilietas, kurį iškovojo dailiojo čiuožimo atstovė Meda Variakojytė, garantuotas moterų solisčių varžybose startuosiančiai sportininkei.

Rinktinė jau galėjo būti rekordinė, tačiau JAV įvykusiame pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate nepasisekė ledo šokėjams Allison Reed ir Sauliui Ambrulevičiui.

Papildomos dailiojo čiuožimo ikiolimpinės atrankos varžybos numatytos šiemet rugsėjį Kinijoje. Teisę startuoti 2026 m. žaidynėse pelnys tik keturios poros.

Tikimasi, kad dvi vietas olimpiadoje gaus kalnų slidininkai – po vieną vyrą ir moterį.

Strateginiai sprendimai

Galimybių, nors labiau teorinių, dar turi pirmą kartą pasaulio akmenslydžio (kerlingo) čempionate dalyvavusi Lietuvos moterų rinktinė.

Pirmiausia rugsėjį reikės įveikti kvalifikacinį etapą į paskutinį atrankos turnyrą, vyksiantį gruodį. Bus tik du olimpiniai bilietai, tad lauks milžiniška konkurencija.

Greitojo čiuožimo atstovės Agnės Sereikaitės įpėdinių kol kas neatsiranda, nors Gabija Astrauskaitė ir Ernestas Čechas rudenį turėtų varžytis pasaulio turo etapuose, kai vyks ir ikiolimpinė atranka.

Vilčių teikia akrobatinio slidinėjimo atstovas aštuoniolikmetis Pijus Baniulis. Jis yra surinkęs reikiamą balų skaičių, leidžiantį startuoti šį sezoną pasaulio taurės etapuose, kurių liko šeši. Ikiolimpinė atranka baigsis kitų metų sausio 17-ąją. Tačiau sportininkas su komanda nekantriai laukia gegužės 7-osios, kai Portugalijoje vyks Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos (FIS) kongresas. Gali būti aukščiau iškelta balų kartelė, o tai užkirstų kelią į pasaulio taurės etapus ir kartu į žaidynes.

„Kai kurių sporto šakų atletai, ruošdamiesi varžyboms, 90 proc. laiko praleidžia ne Lietuvoje. Puikiai pasiteisino Biatlono federacijos strateginis sprendimas investuoti į moterų komandą, – kalbėjo A. Vanagienė. – Kitų sporto šakų atstovai taip pat pasirinko tinkamas kryptis. Dailiojo čiuožimo atstovai daug sportuoja užsienyje, nors staigmeną pateikusi M. Variakojytė ruošiasi Lietuvoje. Mažais žingsniais, bet augame. Man, kaip misijos vadovei, rekordinis olimpiečių skaičius – ir iššūkis, ir palaima. Didelis džiaugsmas, kad turime tiek sportininkų, žinant mūsų klimato sąlygas ir susidomėjimą. Visi išbandymai yra įveikiami bendromis pastangomis su federacijomis, treneriais, o mes darome viską, kad atletų lūkesčiai ir poreikiai būtų patenkinti maksimaliai.“