Merdintis Lietuvos futbolo laivas kurso nekeičia. Dvylika pastarųjų metų skandaluose skendusiam sporto karaliui ir toliau vadovaus tie patys vadovai. Tiesa, kosmetinė operacija atlikta: naujuoju Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentu išrinktas iki šiol generalinio direktoriaus pareigas ėjęs Julius Kvedaras.

Nuolankiai užleido postą

Iki paskutinės rinkimų dienos pretendentų sąraše buvo trys pavardės, tačiau prieš pat rinkimus šalies futbolo vadovai vėl nusilenkė pilkuoju kardinolu daugelį metų vadinamam J.Kvedarui.

Nuo 2000-ųjų šalies futbolui vadovavęs Liutauras Varanavičius savo kandidatūrą atsiėmė dar rinkimų dienos rytą. Apie savo sprendimą 42-ąjį gimtadienį rinkimų dieną šventęs kaunietis pirmiausia pranešė socialiniame tinkle "Facebook". Nieko keisto – buvusiam bankininkui bendravimas internetu jau yra tapęs kone gyvenimo būdu. Jis ne kartą neįtikusius žurnalistus pamėgtame socialiniame tinkle yra vadinęs kretinais, burundukais ir melagiais. Prieštaringai vertinamas L.Varanavičius sutiko palaikyti J.Kvedaro kandidatūrą ir už tai gavo pirmojo viceprezidento kėdę.

Kitas kandidatas – 56-erių politikas Gintautas Babravičius – visoje šioje kovoje iš karto buvo laikomas visišku autsaideriu. Jis baltą vėliavą iškėlė jau vykstant ataskaitinei-rinkiminei konferencijai. "Aš dar išvakarėse kalbėjau su G.Babravičiumi ir sakiau, kad būtų malonu, jei išdėstytų futbolo visuomenei savo viziją. Kodėl jis taip pasielgė, reikia klausti jo paties", – apie konkurento pasitraukimą mįslingai kalbėjo J.Kvedaras.

62-ejų kaunietis liko vienintelis kandidatas ir formalumu tapusiuose rinkimuose gavo 76 balsus iš tiek pat galimų.

Saugojo apsaugininkai

Kauno nacionalinėje futbolo akademijoje vykusi LFF rinkiminė-ataskaitinė konferencija ne vienam žiniasklaidos atstovui kėlė šypseną. Svarbiausi klausimai buvo sprendžiami už uždarų durų, o jas akylai sergėjo apsaugos darbuotojai.

Sprendžiant svarbiausią klausimą ir renkant prezidentą nutarta balsuoti viešai. Kandidatu buvęs G.Babravičius siūlė balsuoti slaptai, tačiau į jo žodžius įsiklausyta nebuvo. Moterų futbolo asociacijos iškeltą kandidatą J.Kvedarą palaikė visi konferencijos dalyviai.

"Priklausau futbolo partijai. Daug laiko žaidžiau futbolą ir treniravau komandas. Tikiu, kad bendromis pastangomis sukursime naują komandą. Žinodami padėtį Lietuvos futbole, sukursime ne tik geras rinktines, tačiau ir vaikų nacionalines komandas. Suprantu, kad be pagalbos ir be komandos aš nieko neįveiksiu vienas", – kalbėjo naujasis šalies futbolo vedlys.

62-ejų J.Kvedaras nuo 2000 m. užėmė LFF generalinio direktoriaus postą. Jis – buvęs profesionalus futbolininkas, rungtyniavęs Kauno "Inkaro", Vilniaus "Žalgirio", Klaipėdos "Atlanto" klubuose, vėliau treniravęs Kauno "Inkaro-Grifo" komandą, trumpai stovėjęs prie Lietuvos nacionalinės rinktinės vairo.

Generalinis direktorius dar neaiškus

Į kitą svarbų klausimą: kam bus patikėtos naujojo LFF generalinio direktoriaus pareigos – savaitgalį atsakyta nebuvo.

Per LFF konferenciją pakeista generalinio direktoriaus rinkimų tvarka. Anksčiau šias pareigas užimantis žmogus buvo renkamas per konferenciją, o nuo šiol generalinį direktorių skirs vykdomasis komitetas.

Beje, vykdomojo komiteto sudėtis po savaitgalio politinių peripetijų gerokai pasikeitė. Tarp vienuolikos atstovų atsirado penkios naujos pavardės. Naujojo vykdomojo komiteto nariais tapo penki apskričių federacijų atstovai: Romanas Levinskas (Kauno apskrities futbolo federacija), Romas Kukis (Marijampolės AFF), Vidmantas Šulčius (Šiaulių AFF), Sigitas Jukna (Tauragės AFF) ir Leonas Dunauskas (Telšių AFF). Be jų, vykdomajame komitete taip pat yra Jonas Braga (Teisėjų asociacijos prezidentas), Romualdas Lavrinavičius (Vaikų ir jaunių futbolo asociacijos prezidentas), Vidmantas Butkevičius (Salės futbolo asociacijos prezidentas), Anatolijus Stecenka (Masinio futbolo asociacijos prezidentas) ir Stasys Stankus (Futbolo techninio vystymo asociacijos prezidentas).

Anot J.Kvedaro, pagrindiniais kandidatais užimti generalinio direktoriaus kėdę yra LFF projektų skyriui iki šiol vadovavęs Edvinas Eimontas ir jau keletą metų stipriai LFF proteguojamas arbitras Nerijus Dunauskas. Pastaruoju metu E.Eimontas ėjo LFF generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas ir buvo dešinioji J.Kvedaro ranka.

Nusikalstamo pasaulio šešėlis

Kas nuo šiol pasikeis šalies futbole, J.Kvedaras tiksliai įvardyti nesugebėjo. Prieš rinkimus jis teigė bandysiąs suteikti šalies futbolui naują kvėpavimą, tačiau atsakyti, kas trukdė tai padaryti pastaruosius 12 metų, kai ėjo generalinio direktoriaus pareigas, negalėjo.

"Niekas netrukdė. Reikia suprasti, kad buvo labai sudėtinga ekonominė padėtis. Kita vertus, reikia suprasti, kad mes nesame futbolo šalis. Nesame pasaulio bamba. Tai mums bendraujant sako ir UEFA atstovai", – aptakiai kalbėjo LFF prezidentas.

Vis dėlto jis pažadėjo prisiimti atsakomybę už prastus nacionalinės rinktinės rezultatus. "Nepykstu ant mane kritikuojančios žiniasklaidos. Suprantu, kad jei nesiseka rinktinei, pirmiausia atsako treneris, po to – prezidentas ir po to – federacija", – kalbėjo J.Kvedaras.

Prieš rinkimus jis prasitarė, kad bus bandoma pritraukti rėmėjų iš Vokietijos. "Esame sutarę su vokiečiais. Pirmaisiais ir antraisiais metais jie mums skirs po 300 tūkst. eurų, trečiaisiais ir ketvirtaisiais – po 600 tūkst.", – gyrėsi funkcionierius.

Futbolo kuluaruose jau daugelį metų netyla kalbos, kad J.Kvedaro autoritetas yra ne mažiau gerbiamas ir tarp šalies kriminalinio pasaulio veikėjų. Lialkos pravardę turintis vyras ne kartą yra sietas su Kauno nusikalstamomis grupuotėmis. Viešumoje buvo ne kartą pasirodę nuotraukų, kuriose LFF prezidentas švenčia kartu su Daktarų gaujos nariais.

Juliaus Kvedaro dosjė

Gimė: 1949 m. spalio 3 d. Kaune. Žaidėjo karjera: Kauno "Banga" (1967 m.), Kauno "Inkaras" (1969–1972), Vilniaus "Žalgiris" (1971), Tomsko "Tomles" (Rusija, 1973–1975), Klaipėdos "Atlantas" (1973–1975 m.), Kauno "Kelininkas" (1976–1984), Kauno "Aidas" (1985). Trenerio karjera: Kauno "Maistas" (1982–1983), Kauno "Kelininkas" (1984), Kauno "Inkaras-Grifas" (1994–1996). 1994–1995 ir 2000 m. dirbo Lietuvos nacionalinėje rinktinės ir buvo vyriausiojo trenerio asistentas. Būdamas futbolininkas tris kartus tapo šalies vicečempionu, penkis kartus laimėjo taurę. Treniruodamas komandas du kartus laimėjo šalies čempionato auksą, kartą – taurę. 2000-2012 m. ėjo LFF generalinio direktoriaus pareigas, nuo 2007-ųjų – UEFA Profesionalaus futbolo komiteto narys.