Patogus skrydis, geras viešbutis ir erdvi arena – į Egėjo jūros pakrantę atvykusi krepšinio rinktinė neturėjo kuo skųstis. Pirmąją dieną nuotaiką sugadinti galėjo tik svilinantis karštis ir suskaudusi Juozuko koja.

Juokus pamiršo

Daugiau nei 35 laipsniai karščio, tvoskę pravėrus oro uosto Izmire vartus, pasitiko į šiandien startuojančias pasaulio krepšinio pirmenybes atvykusią Lietuvos rinktinę.

Trijų milijonų šalies pasiuntiniai ketvirtadienio pavakare Turkijoje nusileido tylomis. Po Izmiro oro uostą krepšininkai žvalgėsi susikaupusiais veidais, nelaidydami tradicinių juokelių.

"Mūsų nuotaika – įprasta. Nesakyčiau, kad įtampa komandą apėmė jau dabar – galbūt ji labiau pasireikš prieš pirmąsias rungtynes", – dienraščiui aiškino jauniausias rinktinės žaidėjas 22-ejų gynėjas Martynas Gecevičius.

Komandai skrydis iš Vilniaus neprailgo – užsakomuoju reisu atvykę lietuviai ore praleido tris valandas.

"Ypatingo jaudulio kol kas tikrai nejaučiu. Žiūrėsime, kaip bus toliau", – teigė Kauno "Žalgirio" atstovas Martynas Pocius, į Izmirą atvykęs su artimaisiais.

Su rinktine ir jos personalu į Turkiją atskrido nemažas būrys Lietuvos krepšinio federacijos darbuotojų, verslininkų ir politikų, tarp kurių buvo ir Vyriausybės, Seimo bei savivaldybių atstovų.

Pro langus – jūros bangos

Oro uoste greitai susirinkę lagaminus krepšininkai sėdo į autobusą ir nuvyko į rinktinės namais savaitei tapusį penkių žvaigždučių "Swissotel Grand Efes" viešbutį – vieną prabangiausių Izmire.

Čia apsistojo ir likusios penkios D grupės komandos – Ispanija, Prancūzija, Kanada, Naujoji Zelandija ir Libanas.

40 tūkst. kv. m dydžio teritoriją užimantis pastatų kompleksas įsikūręs pačiame Izmiro centre – prie pat Egėjo jūros įlankos.

Apsistojusi viešbutyje rinktinė ketvirtadienį susirinko vakarienei, bet treneris Kęstutis Kemzūra neskubėjo kimšti auklėtiniams į galvas informacijos apie artimiausius oponentus. Užkandę žaidėjai išsiskirstė į savo kambarius.

Kentė skausmą

Kitos dienos rytą krepšininkai būriavosi viešbučio vestibiulyje, laukdami pirmosios pažinties su "Halkapinar" arena, kurioje vyks D grupės turnyro kovos.

"Kaip viešbutis? Normaliai... Trys su kapeikomis žvaigždučių", – dar apsimiegojęs naujaisiais namais pernelyg nesidžiaugė puolėjas Simas Jasaitis, kuris, priešingai nei komandos draugai, rytais pusryčius visada iškeičia į ilgesnį poilsį lovoje.

"Simui draugės trūksta", – erzino greta kolegos įsitaisęs gynėjas Tomas Delininkaitis.

Belaukdami autobuso rinktinės medikai dar kartą apžiūrėjo traumą neseniai išsigydžiusio aukštaūgio Roberto Javtoko čiurną. "Atrodo neblogai", – konstatavo masažuotojas Aidas Buzelis.

Medicininės konsultacijos netikėtai prireikė ir ilgamečiam rinktinės padėjėjui Juozui Petkevičiui. "Koją kažkodėl labai skauda", – paaiškino J.Petkevičius ir demonstratyviai sunkiai atsisėdo į krėslą.

"Viešbutis geras, viskas labai gerai. Tik maistas atrodo nelabai skanus, bet ką darysi. Vis dėlto turkiškas, o norisi lietuviško", – geros nuotaikos neprarado Juozuku komandos narių šaukiamas darbuotojas.

Karščiai – pavojingi

Aukščiausias rinktinės žaidėjas – 211 cm ūgio R.Javtokas – tvirtino, kad Izmiro viešbučio lovose patogiai išsimiegoti gali ir įspūdingo stoto krepšininkai.

"Oras geras, kambariai – normalaus dydžio. Maistas irgi geras. Žinoma, negaliu kalbėti už kiekvieną, bet nusiskundimų negirdėjau. Todėl verkšlenti tikrai nėra ko", – pažymėjo rinktinės kapitonas.

– Izmiro karščiai dar nepradėjo kankinti? – dienraštis paklausė R.Javtoko.

– Stengiuosi į lauką neiti, daugiausia būnu viduje. Kondicionieriai veikia gerai, todėl to karščio ir nejaučiame.

– Lauke ir pastatų viduje – didelis temperatūrų skirtumas. Ar nėra pavojaus žaidėjams peršalti?

– Nepaleidome kondicionierių maksimaliu pajėgumu, kad pūstų šaltį. Aišku, viskas įmanoma. Bet krepšininkai – profesionalai, jie žino, kokią temperatūrą nureguliuoti. Tikėkimės, niekas neperšals.

– Kokios komandos nuotaikos pirmąją dieną Izmire?

– Tiesiog esame pasirengę čempionatui. Ilgai treniravomės, žaidėme daug draugiškų rungtynių, o dabar atėjo laikas pirmenybėms. Visi susikaupę, susikoncentravę, todėl galima sakyti, kad nuotaikos – kovinės.

– Jaučiatės pasiekę fizinės formos viršūnę ar dar kopiate į ją?

– Pamatysime tai aikštėje. Jaučiamės gerai, kiekvienas įgavo tokią formą, kokios norėjo – dabar tereikia maksimaliai susikoncentruoti ir atsiduoti žaidimui, kad tai, ką demonstravome treniruotėse, būtų perkelta į varžybas.

– Ką girdėjote apie pirmąjį varžovą – Naujosios Zelandijos rinktinę?

– Vakar pažiūrėjau vieną jų mačą. Tai nėra aukščiausio lygio komanda – ne ispanai ir ne amerikiečiai. Bet jie žaidžia neblogai. Jeigu atsipalaiduosime... Čempionate lengvų varžovų nebus.

– Daugiausia darbo teks gynėjams, kurie stabdys oponentų lyderį Kirką Penney?

– Pamatysime. Vienas dalykas yra žiūrėti vaizdo įrašą, kitas – žaisti aikštėje. Manau, kad jam bus skirtas didžiausias dėmesys. Jeigu pavyktų atimti iš K.Penney jo įprastai renkamus taškus, Naujajai Zelandijai būtų kur kas sunkiau. Pirmiausia bandysime sustabdyti jį.

L.Kleizos triukai

Santūriai, bet neblogai nusiteikusių žaidėjų veidai neapsiniaukė ir išbandžius erdvios "Halkapinar" arenos parketą. "Mūsų psichika – gana normali, todėl nuotaikos taip greitai nesikeičia, – po pusantros valandos trukusios rytinės treniruotės penktadienį šypsojosi K.Kemzūra. – Stengiamės koncentruotis į rungtynes, o mums sudarytos sąlygos – puikios. Turkai tuo ir pasižymi, kad moka organizuoti varžybas."

"Arena tikrai gera, tik kamuoliai kažkodėl labai aukštai atšoka", – pastebėjo rinktinės lyderis Linas Kleiza, kuris dar pačioje treniruotės pradžioje pakrikštijo arenos krepšį neįtikimu metimu kabliu per pusę aikštės.

2005 m. specialiai vasaros universiadai pastatyta "Halkapinar" arena yra didžiausia beveik 3 mln. gyventojų turinčiame Izmire. Iki palubių kylančiose trijų aukštų arenos tribūnose pasaulio čempionato rungtynes galės stebėti 10 tūkst. žiūrovų.