Europos čempionatų prakeiksmą sulaužęs ir bronzos medalį pelnęs imtynininkas Mindaugas Mizgaitis tikisi ateityje ant kilimo dar sutikti dvidešimtmetį turką, kuriam pralaimėjo pirmenybių pusfinalyje.

Kovojo be poilsio

"Bronza irgi gerai, bet apetitas kyla bevalgant. Šįkart norėjau aukso", – į Lietuvą parvežęs pirmą Europos čempionato apdovanojimą karjeroje, kalbėjo imtynininkas Mindaugas Mizgaitis.

Trisdešimtmetis Pekino olimpinių žaidynių bronzinis prizininkas buvo vienintelis lietuvis, savaitgalį Azerbaidžano sostinėje Baku vykusiose žemyno pirmenybėse sugebėjęs užlipti ant nugalėtojų pakylos.

Graikų-romėnų imtynių atstovas svorio kategorijos iki 120 kg turnyre iškovojo keturias pergales iš penkių galimų. Vienintelį kartą M.Mizgaitis suklupo pusfinalyje, pralaimėjęs dvidešimtmečiui Rizai Kayaalpui iš Turkijos, vėliau tapusiam Europos čempionu.

Lietuviui nepadėjo nuo praėjusių metų pasaulio pirmenybių pasikeitęs varžybų reglamentas, gerokai apkarpęs pertraukas tarp imčių.

"Iki pusfinalio dalyvavau trijose kovose, o mano priešininkas – dviejose. Be to, aš prieš pusfinalį galėjau atsipūsti vos aštuonias minutes, o varžovas turėjo pusvalandį poilsio. Man taip nutiko pirmą kartą", – pastebėjo M.Mizgaitis.

Teks prisitaikyti

Sunkiasvoris vylėsi, kad likimas jį dar suves R.Kayaalpu, ir sportininkai galės jėgas pasitikrinti lygesnėmis sąlygomis.

"Turkas yra geras imtynininkas, jaunas, tobulėjantis. Gal tuo metu jis buvo stipresnis, o gal mano pralaimėjimą lėmė tai, kad nespėjau pailsėti. Jeigu ateityje susitiksime varžybų pradžioje, išsiaiškinsime, kuris iš mūsų yra iš tiesų pajėgesnis", – varžovui grūmojo M.Mizgaitis.

Lietuvos imtynių federacijos prezidentas Darius Čepauskas teigė, jog imtynininkai nori nenori turės priprasti prie pakeistų taisyklių: "Tarptautinė imtynių federacija viską daro tam, kad imtynės patrauktų didesnį žiūrovų dėmesį. Dėl to gal ir nukenčia sportininkai, bet, bėgant laikui, jie turėtų prisitaikyti prie naujų sąlygų."

Baku jautėsi žvaigždėmis

Kovoje dėl bronzos medalio M.Mizgaitis palaužė bulgarą Ivaną Ivanovą. Iki šiol aukščiausia M.Mizgaičio iškovota vieta Senojo žemyno pirmenybėse buvo septintoji.

– Kodėl iki šiol jums nepavykdavo pasiekimų pasaulio čempionatuose pakartoti ir Europos pirmenybėse? – dienraštis paklausė M.Mizgaičio.

– Net neįsivaizduoju. Rodėsi, pernai Vilniuje vykusiame Europos čempionate medalis buvo ranka pasiekiamas, visi priešininkai buvo silpnesni už mane. Bet planus sugriovė trauma. 2005 m. Bulgarijoje kelias ant apdovanojimų pakylos man taip pat buvo tarsi nutiestas, tačiau vis kažkas sukliudydavo. Džiaugiuosi, kad pagaliau pralaužiau tą užkeikimą.

– Azerbaidžanas – imtynininkų kraštas. Čempionatas Baku išsiskyrė iš kitų?

– Taip. Kitą dieną po varžybų nuėjome į prekybos centrą kitame miesto gale. Nors net nebuvau apsivilkęs Lietuvos rinktinės uniformos, žmonės vis tiek mane pažino, priėjo ir sveikino su apdovanojimu. Manau, tai daug ką pasako. Imtynės visame Kaukaze yra nacionalinė sporto šaka. Sporto arena, kurioje vyko varžybos, vakarais būdavo sausakimša, nors ten yra apie 10 tūkst. vietų žiūrovams. Vien šio čempionato biudžetas buvo 5 mln. JAV dolerių.

– Islandijos ugnikalnio pelenai smarkiai sutrukdė kelionę namo?

– Parvykome beveik taip, kaip ir planavome, tik panikos buvo daug. Nežinodami, kaip pasikeis situacija dėl lėktuvų skrydžių, svarstėme galimybę skristi į Madridą. Azerbaidžano imtynių federacija pati išnuomojo lėktuvą ir juo nemokamai skraidino europiečius į Ispaniją. Bet mes nusprendėme palaukti ir skristi per Maskvą. Viskas pavyko neblogai.