Aplenkė grafiką

„Net nesapnavome, kad, karuselei taip apsisukus, šį ambicingą tikslą įgyvendinsime jau šiemet. Kaunas tampa šiuolaikinės penkiakovės sostine“, – sakė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės prezidentas (LŠPF) prezidentas Aistis Baronas.

Žinia apie laimėtą teisę vasarą surengti pasaulio suaugusiųjų šiuolaikinės penkiakovės čempionatą lietuvius užgriuvo kaip perkūnas iš giedro dangaus.

Tikėtasi, kad tokios garbės mūsų šalis gali sulaukti nebent 2028-aisiais. Vis dėlto Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjunga (UIPM) pernai gruodį pranešė pasirinkusi Lietuvą jau šių metų pirmenybėms. Šią savaitę paaiškėjo: prestižinės varžybos vyks ne, kaip planuota, Druskininkuose, o Kaune. Rugpjūčio 26–30 d. „Žalgirio“ arenoje planetos čempionatas taps pirmosiomis tokio aukšto lygio olimpinių sportų šakų varžybomis Lietuvoje.

Kaune laukiama daugiau kaip 40 valstybių atstovų, tarp kurių bus ne viena šiuolaikinės penkiakovės pasaulinė žvaigždė. Galutinis dalyvių sąrašas paaiškės likus maždaug mėnesiui iki renginio. Čempionate netrūks ir naujovių. Nuo šiol moterų ir vyrų varžybose šaliai gali atstovauti nebe po keturis, o po aštuonis sportininkus.

Renginys: J. Kalaminskas ir E. Adomaitytė jau kviečia sporto mėgėjus į Kaune vyksiantį pasaulio čempionatą. / S. Čirbos / pentathlon.lt nuotr.

Amerikietis – sužavėtas

Pasak Kaune viešėjusio naujojo UIPM prezidento Robo Stullo, „Žalgirio“ arena idealiai tinka tokio masto varžyboms. Numatyta, kad fechtavimo, OCR kliūčių ruožo ir bėgimo–šaudymo rungtys vyks pagrindinėje arenoje, o plaukimo – greta esančiame baseine.

„Šiuolaikinė penkiakovė ilgus dešimtmečius buvo tradicinė lauko sporto šaka, o dabar persikeliame į vidų, kad išlaikytume aukštą prestižo ir kokybės lygį. Tai didelis ir svarbus žingsnis į priekį. Akivaizdu, kad Lietuva, surengusi daug aukšto lygio jaunimo čempionatų, turi puikias šiuolaikinės penkiakovės tradicijas. „Žalgirio“ arena atrodo tiesiog fantastiškai“, – teigė amerikietis.

Šiemet vasarą Lietuvoje bus surengta ir daugiau tarptautinių šiuolaikinės penkiakovės varžybų. Rugpjūčio 21–24 d. Druskininkuose vyks planetos jaunimo (iki 19 metų) pirmenybės, o liepos 26–31 d. Kaune – Europos jaunių (iki 15 metų) ir jaunimo (iki 19 metų) čempionatai.

Kova dėl sirgalių

Nuo šių metų dar kartą pasikeitė šiuolaikinės penkiakovės formatas – jojimo rungtį oficialiai pakeitė kliūčių ruožas, o visos varžybos sutrumpėjo iki pusantros valandos.

Tikimasi, kad dėl šių pokyčių varžybos taps patrauklesnės sirgaliams ir televizijos transliacijų žiūrovams. Tai savo ruožtu prisidėtų prie šiuolaikinės penkiakovės galimybių išlaikyti olimpinės sporto šakos statusą.

„Ši koncepcija labai pritraukia žiūrovų dėmesį, nes jie gali labiau įsitraukti ir iš vienos kėdės stebėti visą čempionatą nuo pradžios iki pabaigos. Svarbi taps ir pramoginė dalis su šou elementais. Šių metų pasaulio taurės etapas, vykęs uždaroje arenoje Budapešte, įrodė, kad šiuolaikinės penkiakovės varžybos išaugo į labai patrauklius renginius“, – dėstė LŠPF generalinis sekretorius Justinas Kinderis.

Neseniai karjerą baigęs 37-erių daugkartinis pasaulio ir Europos čempionatų prizininkas dabar yra ir Europos šiuolaikinės penkiakovės konfederacijos viceprezidentas.

Rungtis: kliūčių ruožas vyresniems penkiakovininkams – ypatingas iššūkis, o jaunimui – paprasčiau. / pentathlon.lt nuotr.

Senbuvius keičia jaunimas

Su J. Kinderiu pasikalbėjome apie mūsų šalies šiuolaikinės penkiakovės sportininkų perspektyvas po taisyklių reformos. Ar Lietuvai strategiškai itin reikšminga sporto šaka išsaugos savo didžiulį indėlį į mūsų šalies olimpinių medalių kraitį?

– Kaip naujosios taisyklės keičia sporto šakos hierarchiją ir lietuvių pozicijas viršūnėje? – paklausėme J. Kinderio.

– Pirmas sezonas, kai visose amžiaus grupėse taikomos naujos taisyklės. Prieš tai jos buvo išbandytos jaunimo turnyruose. Skiriasi tik kliūčių sudėtingumas, priklausomai nuo amžiaus grupės. Po žirgų rungties panaikinimo atsiradus OCR kliūčių ruožui, penkiakovė tampa, galima sakyti, visiškai kitokia sporto šaka. Tad natūralu, kad atsiranda naujų veidų ir naujų lyderių. Įžengia nauja karta, kuri ant žirgo išvis nesėdėjusi. Pokyčiai įsigalėjo po Paryžiaus olimpinių žaidynių ir jos tapo kertinės mūsų ligšioliniams lyderiams. Pasiekusiems maždaug 30 metų ribą, ši nauja rungtis yra didžiulis iššūkis. Norint rezultatus joje pakelti iki elito lygio, prie jos reikia pratintis, daug treniruotis. Vyresnius atletus riboja ir laikas, ir kūnas. Tai matome pagal rezultatus tarptautinėje arenoje. Šiuolaikinės penkiakovės žvaigždės, kurios diktavo madas, nebepatenka net tarp aštuoniolikos geriausių – nežengia į finalą. Jaunimas, kuris nespėjo įvaldyti jojimo rungties, kur kas greičiau adaptuojasi prie kliūčių ruožo iššūkio, o jų persiorientavimas yra daug greitesnis.

– Kas iš lietuvių artėjančiame pasaulio čempionate Kaune turėtų palaikyti mūsiškių pergalingas tradicijas?

– OCR kliūčių ruožo rungtis taškų atveju kone svarbiausia. Ji daug ką keičia. Tie, kurie greitai bėga, taikliai šaudo ir greitai įveikia OCR etapą, tampa pretendentais į aukščiausias vietas. Lietuvos čempionas Jonas Kalaminskas neseniai užėmė dešimtą vietą pasaulio taurės etape Vengrijoje. Tokio rango varžybų debiutantui tai yra labai geras pasiekimas. Šis 21 metų atletas kilęs iš Telšių, o dabar persikėlė į Kauną ir dirba su treneriu Pauliumi Aleksandravičiumi. Matome, kad Jonas progresuoja ne metais, o tiesiog dienomis. Per trejus metus, likusius iki Los Andželo olimpinių žaidynių, kai kurių fizinių rungčių rezultatų stebuklingai nepakelsi, bet didelę perspektyvą tikrai matome. Naujoji rungtis puikiai sekasi ir 2023 m. pasaulio jaunimo vicečempionui Pauliui Vagnoriui. Pastarajam kauniečiui konkurenciją sudaro Liutauras Valeika ir Titas Puronas, pasaulio jaunimo čempionato komandinės įskaitos prizininkas. Turime ir jaunų merginų, kurios demonstruoja gerus rezultatus pagrindinėse rungtyse – plaukimo ir bėgimo, pavyzdžiui Martyna Rutkauskaitė, Lietuvos čempionė Elžbieta Adomaitytė. Jei pasiseks, iš visų šių sportininkų tikimės vietos finale.

Lietuva turi puikias šiuolaikinės penkiakovės tradicijas.

– Pernai karjerą oficialiai baigė olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Kaip sekasi kitoms mūsų pripažintoms lyderėms Gintarei Venčkauskaitei-Aleksandravičei ir Ievai Serapinaitei?

– Gintarė yra motinystės atostogose. Ievai kol kas kyla rimtų iššūkių su naujuoju kliūčių ruožu – sulaukus 30-ies, jai sunku persikvalifikuoti, ypač jei nėra prigimtinių įgūdžių tokiems išbandymams.

– Ar keičiasi ir šalių, diktuojančių madas šiuolaikinėje penkiakovėje, rikiuotė?

– Kol kas nesikeičia, nes lyderiaujančios šalys persiorientuoja labai greitai. Mes patys, nenorėdami atsilikti nuo traukinio, akcentavome būtinybę visuose pagrindiniuose mūsų sporto šakai miestuose turėti reikiamą OCR įrangą. Norime, kad būtų sudarytos sąlygos sportininkams tobulėti ir konkuruoti su geriausiais užsieniečiais. Kol kas negalime lygintis su Vokietija, Vengrija ar Didžiąja Britanija, kurios skynė pergales ir prieš reformą, ir po jos. Tačiau turime siekti aukščiausių įmanomų rezultatų. Tam reikia atitinkamų treniruočių sąlygų.

– Ar dabar lietuviams ne paprasčiau tvarkytis infrastruktūros prasme, nes nebereikia turėti žirgų ir kitų brangių sporto šakos atributų?

– Kol kas mums netgi sudėtingiau, nes gana sudėtinga pastatyti maždaug 70 m ilgio kliūčių ruožus. Kliūtys nestacionarios, jų nepaliksi įrengus. Jas reikia nuolat transportuoti, o metalas sveria nemažai. Be to, OCR ruožo įrangą reikia vis atnaujinti. Tarptautinė federacija reaguoja į sportininkų rezultatus ir kliūčių trasą daro sudėtingesnę. Atitinkamai kinta ir įranga. Šiemet įvesta naujovė, kad keliaudami į varžybas atletai žino tik šešias kliūtis, o dėl likusių dviejų traukiami burtai. Visos kliūtys paaiškėja tik išvakarėse. Tai suteikia daug intrigos ir emocijų. Kartu tai yra galimybė tiems, kurie anksčiau važiuodavo tik dalyvauti, o šiemet gali tapti prizininkais ar net čempionais.