– Pirmiausia pakalbėkime apie pačią Pergalės dienos sąvoką. Viešojoje erdvėje galima rasti labai įvairių jos apibūdinimų. Ką ši diena reiškia Lietuvai?
– Čia galima žvelgti arba per politinę, arba per istorinę prizmę. Jei vertintume kaip istorikai, tai yra Antrojo pasaulinio karo pabaigos data Europoje, kai nacistinė Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą. Pabrėžiu – Europoje. Tačiau istorija yra viena, o politika – visai kas kita. Svarbu, kaip į šią datą žiūrime šiandien. Vakaruose tai dažniau yra aukų atminimo diena, nes Antrasis pasaulinis karas žmonijai atnešė milžiniškų netekčių – milijonus žuvusių ir nužudytų žmonių. Kita vertus, labai svarbu, kokia žinia šiandien siunčiama visuomenei. Vakaruose ir Rytuose požiūris į šią datą iš esmės skiriasi. Net Lietuvoje požiūris pasikeitė po 2014 metų.
– Kokią žinutę siunčia tokie pasirodymai, kuriuose dalyvauja lietuviai? Ką simbolizuoja lietuvis, vilkintis sovietinę uniformą?
– Visada reikia žiūrėti, koks tai kūrinys ir kokią mintį jis neša. Jei tai autoritarinės valstybės užsakytas projektas, natūralu, kad kyla mintis apie propagandą. Tokiais atvejais istorija pateikiama ne taip, kaip buvo iš tikrųjų, o taip, kaip šiandien naudinga politinei valdžiai. Aš tai vertinu kaip propagandą. Ir dažnai tai nėra „balta“ propaganda – ji būna tamsi, agresyvi.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jūsų akimis, ar tokiame pasirodyme galima įžvelgti simbolių, kurie skaudina Lietuvą?
– Pats Antrojo pasaulinio karo pabaigos simbolis Lietuvoje turi visai kitą reikšmę nei Vakaruose. Lietuvai ir visai Rytų Europai tai nebuvo tik išsilaisvinimas iš nacistinės okupacijos. Formaliai viena okupacija baigėsi, tačiau ją pakeitė kitas režimas – stalininis. Po karo prasidėjo represijos, tremtys, lageriai, į Lietuvą grįžo Gulago sistema. Tai palietė Baltijos šalis, Vakarų Ukrainą ir kitas teritorijas, kurios priklausė Sovietų Sąjungai. Todėl Lietuvai tai yra ne tik nacistinės Vokietijos žlugimo data. Tai ir priminimas, kad sovietinės represijos po karo nesibaigė – jos dar sustiprėjo.
– Kaip šiandien Rusijoje atrodo gegužės 9-osios minėjimas? Kiek pasikeitė šios dienos prasmė?
– Pergalės diena Sovietų Sąjungoje pradėta plačiai švęsti gana vėlai – tik nuo 1965 metų. Sovietmečiu buvo dėliojami vieni akcentai, po 2000-ųjų – jau visai kiti. Pavyzdžiui, 2005 metais į Maskvą buvo atvykę daugybė pasaulio lyderių – JAV prezidentas, Prancūzijos prezidentas, Vokietijos kanclerė ir kiti. Tuomet Antrojo pasaulinio karo pabaiga buvo interpretuojama visiškai kitaip nei dabar. Po 2014 metų viskas pasikeitė. Antrojo pasaulinio karo tema Rusijoje pradėta tiesiogiai sieti su karu Ukrainoje. Viskas pateikiama per vieną prizmę – esą aplink vien priešai, todėl reikia būti stipriems ir kovoti. Tokia žinutė šiandien ir siunčiama.
– Kiek galima sakyti, kad tokie pasirodymai dar kartą kelia klausimą dėl Lietuvos pilietybės?
– Tai jau Prezidentūros ir valstybės institucijų sprendimų klausimas. Reikia vertinti konkretų žmogų ir jo veiksmus – ar jis veikia prieš valstybę, ar jos naudai. Pilietybė nėra tik formalus dokumentas. Tai yra ir tam tikras įsipareigojimas valstybei.
(be temos)
(be temos)
(be temos)