Tėvynė – Japonijoje

Kudo kilo iš ten, iš kur ir dauguma kovos menų, – Japonijos. Ši sporto šaka išsivystė iš daido-juku karatė ir jungia skirtingų kovos menų bruožus.

Kudo varžybose leidžiama smūgiuoti rankomis, kojomis, alkūnėmis, keliais ir galva į visas kūno sritis, išskyrus nugarą ir nugarinę galvos dalį. Galima atlikti metimus, skausmingus ir smaugimo veiksmus parteryje. Tokia visiško kontakto akistata su minimaliais apribojimais maksimaliai priartinta prie tikro mūšio.

Kudo nėra svorio kategorijų, į poras kovotojai skirstomi pagal koeficientą, kuris nustatomas sumuojant sportininko svorį ir ūgį. Dėvimas baltos ir mėlynos spalvos kimono, super safe šalmas, kensapo pirštinės.

Žodis „kudo“ verčiamas kaip tuštumos kelias („ku“ – tuštuma, „do“ – kelias), arba atviros sąmonės kelias. 1981 m. kudo sportą sukūrė meistras Adzuma Takaši ir pavadino daido-juku karate-do. Vėliau pavadinimas buvo pakoreguotas, o 2007 m. Tarptautinė kudo federacija jau vienijo daugiau kaip 50 nacionalinių šalių organizacijų.

Titulai: T. Šviažas sportininko karjeros metais yra tapęs Lietuvos ir Europos čempionatų prizininku. / T. Šviažo asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvoje – neseniai

Mūsų šalyje kudo atsirado 2000-ųjų pradžioje. 2003 m. buvo įsteigta Lietuvos kudo sporto federacija. Šiuo metu šalyje veikia septyni šio sporto klubai, vienijantys apie 500 sportininkų.

Pasak Kaune veikiančio klubo „Tonusas“ prezidento T. Šviažo, tradiciškai, sporto šakos, kuriose sportininkai vilki kimono, yra siejamos su pagarbos ugdymu ir jėgos valdymu. Šie bruožai yra neatsiejama kudo dalis.

Apsauginis šalmas, dėvimas dvikovos metu, išskiria kudo iš kitų kovos menų. Šalmas su organiniu stiklu suteikia apsaugą nuo smegenų sutrenkimų ar veido susižalojimų. Taip suteikiama galimybių kovoti įvairių profesijų ir amžiaus grupių žmonėms.

„Būtent dėl privalomo šalmo dėvėjimo kudo yra tinkamas daugeliui žmonių, kurie galbūt nenori rinktis agresyvesnės šakos“, – pasakojo T. Šviažas.

Prezidentas papasakojo jautrią istoriją, kaip jo klubo narys išgelbėjo savo tėčio gyvybę laiku atlikdamas širdies masažą.

Svarbu ir asmenybė

Anot T. Šviažo, jo vadovaujamas klubas siekia burti bendruomenę ir auginti atsakingas asmenybes.

Būtent todėl „Tonuso“ nariai dažnai užsiima „popamokinėmis“ veiklomis, kurios ugdo emocinį intelektą, atsakingumą ir empatiją. Viena iš tokių veiklų – kraujo aukojimas Kauno klinikų Kraujo centre.

„Nuo mažų dienų klubo narius mokome, kad reikia padėti kitiems, galvoti ne tik apie save, bet ir apie bendrą visuomenės gėrį“, – dalijosi pašnekovas.

Toks atsidavimas duoda rezultatų. „Tonuso“ prezidentas papasakojo jautrią istoriją, kaip jo klubo narys išgelbėjo savo tėčio gyvybę laiku atlikdamas širdies masažą.

Pasak T. Šviažo, jam labai svarbu, kas sportuoja jo treniruotėse, kadangi šie žmonės reprezentuoja klubą ir už jo ribų.

„Mano, kaip trenerio, tikslas – ugdyti ne tik fiziškai stiprius sportininkus, kurie moka apsiginti ar muštis, bet drąsius, atsakingus ir pilietiškus visuomenės narius“, – pabrėžė vyras.

Sveikata: ant kudo tatamio gali saugiai kautis visų amžiaus grupių žmonės. / T. Šviažo asmeninio archyvo nuotr.

Ruošia pamainą

T. Šviažas – buvęs sportininkas, užsiimantis šiuo kovos menu nuo vaikystės. Kaunietis yra pelnęs ne vieną trofėjų Lietuvos ir Europos čempionatuose.

Nuo 2017 m. vykusių tarptautinių varžybų Italijoje, kuriuose iškovojo pirmą vietą, T. Šviažas varžybose nebedalyvauja. Karjerą jis tęsia ugdydamas jaunąją kudo entuziastų kartą.

„Suprantu, kad būdamas kiek vyresnio amžiaus jau nepakonkuruosiu su jaunuoliais, kurie kupini energijos ir jėgos. Todėl jaunimui stengiuosi padėti savo sukauptomis žiniomis“, – pasakojo treneris.

Specialisto žodžiais, nepaisant amžiaus kiekvienas buvęs sportininkas gali aktyviai dalyvauti kudo veikloje, netgi siekti juodojo diržo, teisėjauti kudo varžybose arba dirbti su jaunaisiais įpėdiniais, kurie ateityje perims šio sporto vėliavą.

Pokyčiai federacijoje

T. Šviažas turi veiklos ir Lietuvos kudo sporto federacijoje – eina viceprezidento pareigas. Beje, šį mėnesį federacijoje įvyko žymių pokyčių.

Jos prezidentu išrinktas Vilius Tarasevičius. Vadovo pareigas V. Tarasevičius perėmė iš federacijos įkūrėjo ir ilgamečio lyderio Ilgaro Gružinsko.

Pasak „Kudo Lithuania“ feisbuko paskyros, dabartinis federacijos prezidentas V. Tarasevičius šiais metais sulaukė aukščiausio lygio kvalifikacijos įvertinimo, todėl tapo vienu iš devynių oficialiai pripažintų kudo instruktorių pasaulyje.

Naujasis prezidentas federacijai kelia ambicingų tikslų – pritraukti naujų narių, atkurti federacijos pripažinimą valstybinėse sporto institucijose ir siekti aukštų meistriškumo rezultatų tarptautiniuose čempionatuose.

Buvęs prezidentas I. Gružinskas susitelks į jaunųjų sportininkų ugdymą savo klube „Cunamis“.

„I. Gružinskas mūsų sporto šakai davė labai daug. Jeigu ne jis, kažin ar federacija vis dar gyvuotų“, – teigė T. Šviažas.