Vienas Panevėžio „Ekrano“ dublerių ekipos ir Lietuvos U-17 rinktinės lyderių, septyniolikmetis saugas Vykintas Slivka liepos mėnesį buvo išnuomotas Turino „Juventus“ klubui vieneriems metams su galimybe žaidėją įsigyti. Su lietuviu „Juventus“ sudarė profesionalaus sportininko kontraktą.

Vieno stipriausių Europos klubų jaunimo komandoje rungtyniaujantis lietuvis specialiaiivartis.net portalui sutiko papasakoti apie savo gyvenimą Italijoje, šios šalies kultūrą ir futbolą bei ateities viltis kada nors užsivilkti pagrindinės „Juventus“ komandos marškinėlius.

- Vykintai, kaip jauteisi, kai sužinojai, kad žaisi vieno iš pajėgiausių planetos futbolo klubų jaunimo komandoje?

- Netikėjau. Jaunimas iš viso pasaulio svajoja pradėti karjerą tokio kalibro klube ir staiga man, iš Lietuvos, pasitaiko tokia galimybė. Buvo tikrai labai labai keista.

- Kokie buvo pirmieji įspūdžiai atvykus į Turiną ir į „Juventus“ treniruočių bazę?

- Įspūdžiai buvo labai įvairūs. Atvykus pirma reikėjo atlikti medicininę peržiūrą, nors buvau gana pavargęs po skrydžio lėktuvu. Paskui reikėjo sutvarkyti visus popierizmus, galiausiai vakare atvažiavau į viešbutį, kuriame laikinai gyveno mūsų komanda. Kitos dienos rytą jau prasidėjo treniruotės. Apskritai, tai pradžia buvo labai sunki - tiek psichologiniu, tiek fiziniu atžvilgiu. Viskas nauja, nepažįstama. Kaip naujokas susilaukiau daug dėmesio, kalbos nemokėjau, o angliškai šnekančiųjų buvo labai nedaug.

- Kaip sekėsi integruotis į naują aplinką? Jau pramokai itališkai?

- Su aplinka, žmonėmis jau apsipratau. Kaip ir minėjau, pradžia buvo sunki, ypač pirmi mėnesiai. Nuo to laiko, kai atvykau, italų kalbą smarkiai patobulinau, galiu pasikalbėti su komandos draugais ar treneriais, bet, žinoma, dar mokytis nemažai.

- Ar daug pastebi skirtumų tarp treniruočių „Ekrane“ ir „Juventus“? Kokių?

Pastebiu. Pavyzdžiui, “Ekrano” ir “Juventus” treniruočių bazės. Pastarojoje daug didesnės galimybės tobulinti savo įgūdžius. Taip pat nemažai skiriasi ir pati treniruočių kokybė, kadangi žaidėjai yra aukštesnio lygio bei pats treniruočių tipas – “Juventus” ekipoje didesnis dėmesys skiriamas taktikai ir fiziniam pasirengimui.

- Ar jauti didelę konkurenciją dėl startinės vietos aikštėje?

Konkurenciją jaučiu nuolat, o tai padeda tobulėti, treniruotėse įneša susikaupimo bei sveiko pykčio. Į mano poziciją visada yra bent keletas žaidėjų. Tai neleidžia atsipalaiduoti.

- Kaip vertini savo galimybes prasimušti į pagrindinę komandą?

- Nežinau, kažkaip vertinti yra sunku. Aš kiekvieną dieną dirbu su šiuo tikslu ir tikiu, kad ateis tas laikas. Tikriausiai, kai kuriems žmoniems tokie mano žodžiai sukels šypsenas, bet nuo to man tik smagiau.

- Ar teko treniruotis su pagrindinės komandos žaidėjais?

Taip, teko keletą kartų treniruotis ir sužaisti draugiškas rungtynes kartu su pirmos komandos žaidėjais. Buvo labai įdomi ir naudinga patirtis.

- Kuris/kurie „Juventus“ žaidėjai Tau paliko didžiausią įspūdį?

Didžiausią įspūdį palieka Andrea Pirlo, Claudio Marchisio bei jaunasis Paul Pogba, kuris turi visas galimybes tapti vienu geriausiu pasaulio žaidėjų. O Pirlo su Marchisio šiuo metu yra apskritai vieni geriausių Europoje.

- Ką veiki laisvalaikiu? Ar dažnai leidi laiką su savo komandos draugais?

- Laisvo laiko nelabai ir turiu, daug jo atima treniruotės bei mokykla. Vakarais kalbu su savo šeima, draugais, skaitau knygas. Kuomet pasitaiko kokia laisvesnė diena, einame su komandos draugais į miestą, kiną ar į kokią kavinę.

- Kokius įžvelgi skirtumus tarp gyvenimo Italijoje ir Lietuvoje?

- Tų skirtumų yra nemažai. Skiriasi pragyvenimo išlaidos, čia jos yra didesnės, taip pat skiriasi klimatas, architektūra. Sunkiausia prisitaikyti prie italų mentaliteto, prie jų karšto charakterio bei “organizuotumo”. Gyveni ir mokaisi.