Gyventi ne pinigais, o pažadais – Vilniaus "Žalgirio" futbolo klubo kasdienybė nesikeičia. Investuotojo ir toliau nerandanti komanda kitus metus regi per miglas.

Tuščias "Žalgirio" skrandis

Kažkada klubo savininkas Janušas Loputis žėrėsi šimtatūkstantines sumas parduodamas geriausius komandos žaidėjus. Dabar Vilniaus "Žalgirio" futbolo ekipoje apie pinigus niekas nebekalba.

Klubo kasa – tuščia, žaidėjai apie dienpinigius ar premijas gali tik pasvajoti, o komandą nuo vegetacijos galintys išgelbėti verslininkai tyliai nusisuka nuo legendinio "Žalgirio" vardo.

"Treniruojamės, dirbame kaip profesionali komanda. Vienintelis niuansas – negauname atlyginimo", – ironiškai šyptelėjo komandos treneris Mindaugas Čepas.

Tokiu režimu "Žalgiris" gyvena jau pusantrų metų. 2008 m. birželis – paskutinis mėnuo, už kurį "Žalgirio" žaidėjai, treneriai ir personalas gavo sąžiningai užsitarnautą atlygį. Nors šių metų pradžioje komanda atsiskyrė nuo klubą likimo valiai palikusio verslininko Vadimo Kastujevo, "Žalgirio" biudžetas nuo to nepadidėjo.

Pajamos – katino ašaros

Regalijos ir komandos vardas – tai viskas, ką iš senosios "Žalgirio" struktūros paveldėjo komandos valdymą perėmusi Vilniaus miesto futbolo draugija "Žalgiris". Vieninteliais klubo pajamų šaltiniais dabar yra sirgalių aukos ir už parduotus bilietus į namų rungtynes surenkamos katino ašaros.

"Mes su didžiausiu malonumu žaidėjams ką nors duotume. Bet nėra iš ko. Galime tik išvažiuoti į išvykas ir ten pamaitinti komandą", – atsiduso M.Čepas.

Prie tokios egzistencijos "Žalgiris" jau pripratęs. Komanda užbaigia šį sezoną su būriu jaunimo ir keliais Vilniuje likusiais veteranais. Vieni žaidžia tikėdamiesi būti pastebėti turtingesnių komandų, kiti – vien iš pareigos. Vildamiesi, kad praeityje reprezentacine šalies komanda vadintas "Žalgiris" sulauks geresnių laikų. Tačiau jų nematyti ir kitais metais.

Prasidėjus "Žalgirio" finansinei krizei, viešojoje erdvėje nuolat šmėkščiodavo gandai apie potencialius investuotojus, galinčius prikelti komandą. Paskutinį kartą tokiomis viltimis "Žalgirio" atstovai dalijosi rugsėjį. Tačiau M.Čepas neslėpė, kad klubą šiuo metu gaubia visiška nežinia.

Naujo savininko nematyti

"Kalbėjomės su daugeliu verslininkų, organizacijų. Jie sako: skaičiuosime, žiūrėsime... Valdžia taip pat žadėjo padėti. Bet visos kalbos ir liko kalbomis. Jausmas toks, kad mes niekam nereikalingi. Na, tik jiems..." – į "Žalgirio" gerbėjus ranka mostelėjo M.Čepas.

Nejaugi Lietuvoje nebėra pasiturinčių žmonių, kuriems "Žalgirio" vardas šį tą reikštų? "Neįdomūs mes dabar, žemių neturime, bazių neturime. Kiekvienas verslininkas žiūri, kad būtų pelnas. Ir nieko čia žmogus nepakeisi. Gal ateis laikas, atsiras žmonių, kurie norės investuoti. Bet šiandien tokių nėra", – optimizmu netryško M.Čepas.

Komanda sezoną baigs šį mėnesį rungtynėmis LFF taurės varžybose. Žaidėjai išsiskirstys žiemos atostogų. Kas bus toliau, M.Čepas pasakyti negali. "Tiesą pasakius, neįsivaizduoju, kas mūsų laukia. Turbūt numanote, kaip tai slegia žaidėjus, klubo vadovybę", – prisipažino treneris, šią vasarą nepalikęs komandos nepaisant pasiūlymų, kuriais jį atakavo kiti Lietuvos klubai.

Paklaustas, ar dar ilgai kentės finansinio paralyžiaus sukaustytoje komandoje, M.Čepas užsiminė, kad kiekvieno žmogaus kantrybė anksčiau ar vėliau gali išsekti. "Nepakeičiamų nėra. Nebus manęs, bus kitas. Norint pakilti į tas aukštumas, kuriose "Žalgiris" buvo kažkada, reikia vėl sėsti į patį dugną ir pakopa po pakopos lipti į viršų", – nelengvą "Žalgirio" ateitį piešė M.Čepas.