Kauno "Žalgirio" naujokas Aleksandras Čapinas po ilgokos pertraukos grįžo į miestą, kuriame žaidė su Slovėnijos jaunimo krepšinio rinktine.

2002-aisiais slovėnai Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionate užėmė 6-ąją vietą, paskutines rungtynes 74:78 pralaimėję lietuviams.

"Nebereikės pratintis prie arenos", – juokavo A.Čapinas, sužinojęs, kad žalgiriečiai namų rungtynes žaidžia toje pačioje legendinėje sporto halėje, kurioje prieš aštuonerius metus vyko ir jaunimo pirmenybės.

27-erių A.Čapinas Kaune įsikurs su širdies drauge Jelena. Išvydęs kalnus sniego, supustytus prie Vilniaus oro uosto, žaidėjas neišsigando. "Krasnodaras yra piečiau nei Lietuva, todėl klimatas ten pakankamai švelnus. Bet aš, žinoma, spėjau pažinti tikrą rusišką žiemą šiaurėje", – sakė krepšininkas, atvykęs į Lietuvą iš Rusijos klubo "Lokomotiv-Kuban".

– Kokie argumentai paskatino priimti "Žalgirio" pasiūlymą? – pasiteiravome A.Čapino.

– Supratau, kad tai bus žingsnis į priekį mano karjeroje. Pasirinkimą lėmė daug priežasčių: galimybė žaisti Eurolygoje, garsus "Žalgirio" ir viso Lietuvos krepšinio vardas. Džiaugiuosi, kad pavyko susitarti su klubu, ir tikiuosi, jog bendradarbiausime sėkmingai.

– Ką žinote apie Kauno komandą?

– Pažįstu kai kuriuos žaidėjus. Prieš kelionę neturėjau galimybės susirinkti daug informacijos. Tikiuosi, kad ilgai netruksiu susipažinti su visais, perprasti žaidimo stilių ir prisitaikyti prie komandos.

– Kokį krepšinio stilių labiausiai mėgstate?

– Mano stichija – greitas žaidimas, kontratakos. Žaisdamas tokiu stiliumi jaučiuosi geriausiai, mėgstu ieškoti laisvų komandos draugų.

– Ar jau aptarėte su "Žalgirio" vadovais, koks vaidmuo jums teks komandoje – pagrindinio ar atsarginio įžaidėjo?

– Manau, kad tai dar paaiškės. Bandysiu vytis komandos draugus žingsnis po žingsnio. Nauja šalis, nauja kalba – bandysiu prisitaikyti prie viso to kuo greičiau. Šiaip ar taip, įžaidėjo pozicija yra ypatinga, todėl visiems bus geriau, jei man pavyks įsitvirtinti ekipoje kuo anksčiau. Tačiau žinau, kad "Žalgiris" žaidžia keliose lygose, todėl turbūt turėsiu progų pasireikšti.

– Jums greičiausiai teks debiutuoti "Žalgiryje" per kol kas svarbiausias šį sezoną Eurolygos rungtynes su Stambulo "Fenerbahce Ulker". Kaip naujokas turbūt jausite dar didesnį spaudimą?

– Tai yra smagioji krepšinio pusė. Spaudimas visada būna, todėl nuo pirmosios treniruotės stengsiuosi įsilieti į komandą.

– "Lokomotiv-Kuban" klubą palikote prieš Naujuosius metus. Nusprendėte pasitraukti kartu su tautiečiu treneriu Saša Filipovskiu?

– Susidėjo daugelis dalykų, kurie, mano nuomone, nebuvo kreipiami teisingu keliu. Komanda pasikeitė pernelyg smarkiai, pasikeitė ir žaidimo filosofija, o aš naujojoje ekipoje neberadau sau vietos. Prašiau klubo išleisti mane ir jo vadovai neprieštaravo.

– Gimėte Bosnijoje ir Hercegovinoje, užaugote Serbijoje, o dabar atstovaujate Slovėnijos rinktinei. Kodėl pasukote tokiu keliu?

– Slovėnijos pilietybę gavau, kai buvau aštuoniolikos. Taip pat turiu ir serbišką pasą. Slovėniją pasirinkau dėl sporto ir galimybės žaisti nacionalinėje rinktinėje.

– "Žalgiryje" žaidžia kitas Bosnijoje gimęs slovėnas – Mirza Begičius. Galbūt teko su juo bendrauti prieš atvykstant į Lietuvą?

– Žinau, kad jis čia rungtyniauja, bet asmeniškai jo nepažįstu. Be abejo, dar susitiksime su Mirza ir pasikalbėsime.

– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

– Stengiuosi išbandyti vis naujų dalykų ir nestovėti vietoje. Kaip ir visi, mėgstu gerus filmus, knygas, keliones – viską, kas patinka mano amžiaus žmonėms.