Kauno "Žalgiris" ateinantį sezoną bus kitoks, tačiau legendinės šalies komandos tikslai ir toliau išliks ne mažiau ambicingi. Tuo įsitikinęs klubo direktorius Paulius Motiejūnas.

Burs perspektyvią ekipą

Šiuo metu bendra klubo skola siekia 21,5 mln. litų. Iš jų 18 mln. yra įsiskolinimai žaidėjams, treneriams ir agentams, 2,4 mln. – įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), 1,1 mln. – skolos tiekėjams. Vis dėlto klubo vadovas mato šviesą ilgo tunelio gale.

"Prispaudus finansiniams rūpesčiams, norėjome užbaigti sezoną, tad stengėmės mokėti žaidėjams atlyginimus. Dėl to atsirado skolų mokesčiams. Pasistengsime kuo greičiau su VMI atsiskaityti", – žadėjo direktorius.

Ateinančio sezono planuojamas "Žalgirio" biudžetas – 15 mln. litų. Juos lygiomis dalimis – po 5 mln. litų – klubas tikisi surinkti pardavęs bilietus ir abonentus, gavęs Kauno savivaldybės ir valstybinių įstaigų injekciją ir pajamas iš paramos ir reklamos.

Nepaisant visų finansinių rūpesčių ir gerokai susitraukusio biudžeto, "Žalgiris" ateinantį sezoną turėtų išlikti Lietuvos krepšinio flagmanu. Klubui bus keliami tikslai – 16-ąjį kartą iškovoti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionų žiedus, o tarptautinėje arenoje taip pat pasirodyti ne prasčiau nei šiemet. Eurolygoje kaip minimalus tikslas įvardytas patekimas į "Top 16", o VTB Vieningojoje lygoje – į atkrintamąsias varžybas.

"Iš 15 mln. penkis skirsime skoloms mokėti ir 10 mln. – komandai. Akivaizdu, kad "Žalgiris" ateinantį sezoną nebus tas klubas, kuris mokės didžiausias algas. TVis dėlto žaisime Eurolygoje ir privalome atrodyti konkurencingi. Norėtume, kad "Žalgiris" būtų terpė, kur žaidėjai galėtų atsiskleisti. Tam turime visas sąlygas: dvejus metus iš eilės lankomiausią areną, puikią infrastruktūrą. Dėkojame Joanui Plazai, kuris priminė, kad esame ambicingi. Tikiuosi, kad ir toliau būsime klubas, kurį gerbs visa Europa", – kalbėjo P.Motiejūnas.

Veda derybas su graiku

D.Motiejūno ambicijos yra 2013–2014 m. sezonui suburti perspektyvią ir kovingą komandą, kurios pagrindą sudarytų lietuviai ir 3–4 legionieriai. Komandai turėtų vadovauti patyręs trenerių štabas, o jį klubo vadovybė formuos žvelgdama į trejų metų perspektyvą.

"Legionierius turėsime tik tokius, kurie yra pajėgūs būti komandos lyderiais ir žaistų starto penkete. Tai tikrai nebus tie žaidėjai, kurie kils nuo atsarginių suolo", – pažymėjo direktorius.

"Žalgiris" jau pradėjo vesti derybas su komandai anksčiau jau vadovavusiu Graikijos krepšinio specialistu Iliu Zouru. Šis 47-erių specialistas Kaune jau dirbo 2011-aisiais, tačiau prieš praėjusio sezono pradžią jį pakeitė J.Plaza.

"Buvau susitikęs su juo Trevize. Mes derėjomės, šnekėjomės. Treneris atsakymą turėtų duoti iki kitos savaitės. Manau, kad iki Joninių gausime atsakymą. Su šiuo specialistu, kai jis išvyko iš Kauno, kontaktų nenutraukėme. Buvome patenkinti jo darbu Kaune. Treneris taip pat buvo patenkintas dirbdamas čia. Jam priimtina mūsų strategija ugdyti jaunus žaidėjus, tad žiūrėsime, kuo šios derybos pasibaigs", – pasakojo P.Motiejūnas.

Jei derybos su I.Zouru bus nevaisingos, kito užsieniečio trenerio "Žalgiris" nevilios. "Turime ir patys pajėgių trenerių lietuvių, kurie gali tobulėti kartu su jauna komanda", – įsitikinęs P.Motiejūnas.

Direktorius patikino, kad "Žalgiris" ateinantį sezoną tikrai nebus patrankų mėsa. "Būsime ambicingi. Galvojame apie ilgalaikę strategiją. Tai tikslai tik pirmiems metams. Vėliau komanda augs, tikslai didės", – neabejojo klubo vadovas.

Apie sudėtį vadovybė kol kas kalba miglotai. Su "Žalgiriu" sutartis kitam sezonui dar turi broliai Lavrinovičiai, Robertas Javtokas ir Adas Juškevičius, tačiau akivaizdu, kad išlaikyti juos klubui lieka labai nedaug galimybių.

"Jų kontraktai milžiniški. Jei norėtume išlaikyti Lavrinovičius tokiomis pačiomis sąlygomis, mums reikėtų šalia jų pakviesti dešimt sporto mokyklos krepšininkų ir su tokia komanda žaisti Eurolygoje. Suprantame, kad tai nerealu, tad geranoriškai linkime, kad broliai rastų naują klubą. Lygiai tokia pati situacija yra ir su Robertu bei Adu", – pasakojo P.Motiejūnas.

Abonementai atpigs trečdaliu

Antrą kartą per klubo istoriją iš krizės mėginantis išgelbėti P.Motiejūnas išreiškė viltį, kad vienais geriausių visoje Europoje vadinami "Žalgirio" aistruoliai ir toliau išliks rimtas užnugaris. Klubo vadovo teigimu, tikimasi, kad bilietų ir abonementų prekyba vyks ne ką prasčiau nei praėjusį sezoną. Sirgalių parama ypač pagelbėtų komandai pirmoje sezono pusėje.

Preliminariais skaičiavimais, abonementų prekybą planuojama pradėti liepos 1–7 d. Jų kainos turėtų būti apie 30 proc. mažesnės, nei buvo praėjusį sezoną (nuo 125 litų). Studentams, moksleiviams, pensininkams sezono bilietai turėtų kainuoti nuo 90 litų. "Žalgirio" Garbės klubo nariams – nuo 75 litų. Kaip ir praėjusį sezoną abonementai galios visoms LKL, VTB Vieningosios lygos rungtynėms ir Eurolygos reguliariajame sezone.

Klubas paskaičiavo, kad 2011–2012 m. sezoną iš bilietų prekybos surinko 4,5 mln. litų (40 proc. sudaro pajamos iš abonementų, iš viso – 6 000 abonementų), praėjusį sezoną – 5,5 mln. litų (30 proc. – iš abonementų, iš viso 6 100 abonementų). Direktoriaus teigimu, kad būtų surinkta panaši suma, reikėtų parduoti apie 8 tūkst. abonementų.

Vis svarbesnis vaidmuo valdant klubą turėtų tekti ir "Žalgirio" Garbės klubui. Ilgalaikė šio projekto vizija – tapti pagrindiniu klubo išlaikytoju ir valdytoju. Pirmų dviejų sezonų tikslas – surinkti maždaug po 2 mln. litų į "Žalgirio" biudžetą. Ilgalaikė (15–20 metų) siekiamybė – 100 000 klubo narių, tai leistų surinkti 20 mln. litų sezono biudžetą.

Garbės klubo nariu galės tapti kiekvienas norintysis. Fiziniam asmeniui tampant "Žalgirio" Garbės klubo nariu bus taikomas 200 litų metinis mokestis, juridiniam asmeniui – 2 000 litų per metus ir daugiau pagal galimybes. Nuo liepos bus galima įsigyti ir rėmėjo sertifikatus (nominalai nuo 300 iki 10 000 litų).