Vilniaus klubo vadovai komandą tikisi matyti tarp Lietuvos futbolo A lygos prizininkų

Vilniaus „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Viačeslavas Mogilnas klubo treniruočių bazėje laiko iš gimtinės atsivežtą medinę kuoką. Tačiau Ukrainoje valdžios simboliu laikomo vėzdo su prismaigstytais spygliais jam pratybose neprireikia ir jis žaidėjus auklėja kitais metodais.

36 metų futbolo strategas naują sezoną pradeda stovėdamas prie „Žalgirio“ vairo, kurį perėmė iš atsistatydinusio Armino Narbekovo. Pernai V.Mogilnas kėlė komandos vartininkų meistriškumą.
Nesėkmingai praėjusį sezoną užbaigęs ir 4-oje Lietuvos futbolo A lygos vietoje likęs „Žalgiris“ tarpsezoniu išgyveno permainų laikotarpį.
Po pernykščio sezono klubas nutraukė sutartis ar dėl kitų priežasčių atsisveikino su 6 žaidėjais (žr. lentelę).
Sausį „Žalgirį“ pastiprino desantas iš Estijos. V.Mogilnas prisipažino, kad su Talino „Levadia“ žaidėju Vitoldu Čepausku derybos buvo vedamos dar nuo vasaros, o jo bendraklubis Marius Dovydėnas bei Talino „Flora“ ekipai atstovavęs Tomas Sirevičius prie „Žalgirio“ prisijungė kiek netikėtai. Jie treneriui įrodė, kad gali ir nori žaisti jo vadovaujamoje komandoje.
Į „Žalgirio“ gretas sugrįžo ir keli čia išugdyti klubo auklėtiniai. Gynėjas Audrius Veikutis bei saugo ir puolėjo pozicijose galintis žaisti Nerijus Vasiliauskas atvyko iš Ukrainos Simferopolio „Tavria“ klubo, o Lietuvos rinktinės gynėjas Rolandas Džiaukštas – iš Rusijos Ramenskojės „Saturn“ ekipos. Tiesa, pastarasis neslepia, kad gimtinėje gali ir neužsibūti. Po sunkios traumos sveikstantis gynėjas su klubo vadovais susitarė, kad šie vasarą nesudarys kliūčių išvykti, jei R.Džiaukštas gautų geresnį pasiūlymą.
Prieš atvykdamas į Lietuvą, V.Mogilnas trejus metus patirties sėmėsi Kaliningrado „Baltika“ klube iš buvusio „Žalgirio“ stratego Benjamino Zelkevičiaus.

– Treneri, „Žalgiris“, jūsų nuomone, sustiprėjo ar susilpnėjo? – paklausėme naujojo „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio V.Mogilno.
– Geriausiai tai parodys pats sezonas. Futbole, kaip ir gyvenime, niekada nežinai, kas gali nutikti. Gali rengti komandą tokiu lygiu kaip Kijevo „Dinamo“ ar „AC Milan“, tačiau nebūtinai ji taip ir žais. Nors žvaigždžių neturime, bet komandoje gerai subalansuotos visos grandys.
Ekipą papildė ir šilto, ir šalto matę futbolininkai. Visi 25 žaidėjai yra lygiaverčiai, šiemet nebus kaip praėjusį sezoną, kai iškritus vienam futbolininkui iškart kildavo problemų. Norėjosi atakos smaigalyje turėti stipresnį žaidėją, tačiau negalėjome sau to leisti. Nusprendėme geriau turėti ilgesnį atsarginių suolą nei vieną ryškią žvaigždę.
– Galima sakyti, kad nesate patenkintas komandos puolėjais?
– Dabar versimės tuo, ką turime, nes tikime savo žaidėjais. Vis tik komandoje galėtų būti 2–3 žaidėjai, kurie įstengtų nulemti rungtynes. Jei vilčių nepateisins kai kurie dabar komandoje esantys futbolininkai, vasarą, kai prasidės naujų žaidėjų registracija, galbūt stiprinsime komandą.
– Atsisveikinote su keliais veteranais. Nusprendėte atjauninti komandą?
– Tai – skaudus procesas, tačiau normalus ir savaime suprantamas. Kiekvienas naujas treneris į komandą ateina su savo žaidimo vizija. Tad jokių asmeniškumų negali būti. Tačiau tikrovėje yra kitaip. Su komanda atsisveikinę futbolininkai dažniausiai jaučia nuoskaudą, būna įsižeidę. Pavyzdžiui, Aleksandras Romašovas išėjo į „Šiaulius“, kur jam tikrai bus geriau. „Žalgiryje“ mes jam nematėme vietos, jis būtų sėdėjęs ant suolo, o dabar abi pusės liko patenkintos.
– Ar buvo kokių konfliktų išsiskiriant su žaidėjais?
– Spaudoje pasirodė keli išėjusių žaidėjų interviu. Tačiau nenoriu veltis į tokias diskusijas per spaudą, visiems geras nebūsi. Reikia dirbti, o ne blaškytis ir kreipti dėmesį į tai, kas, kur ir ką pasakė.
– Kokie yra „Žalgirio“ koziriai prieš kitas ekipas?
– Savo kortų negaliu atskleisti, nes viską perskaitys priešininkai (šypsosi). Mes stiprūs visais aspektais.
– Klubo vadovai jau iškėlė šio sezono tikslus?
– „Žalgiriui“ tikslai ir uždaviniai yra numatyti. Klubo savininkas Vadimas Kastujevas turi teisę iš komandos reikalauti prizinės vietos. Biudžetas neblogas, darbui sudarytos sąlygos geros.
– Atrodo, laukia įdomus Vilniaus derbis su „Vėtra“?
– Taip, tikrai. Virmantas Lemežis ir Anatolijus Ostapas iš mūsų klubo persikėlė pas juos ir visi norės įrodyti, ko yra verti. Vyks principiniai mačai. Tačiau tai – ne karas, o sportas, mes aikštėje matome ne priešininkus, o varžovus.
– Ką laikote A lygos favoritais? Pritariate ekspertų nuomonei, kad aukso medalius iš anksto galima kabinti FBK „Kaunas“?
– Sumažėjus komandų skaičiui, čempionatas bus labai įtemptas, sunku kažką išskirti. Visos komandos bus ambicingai nusiteikusios, kovosime dėl trijų kelialapių į Europos turnyrus. Kiekvienas turas ir kiekvienos rungtynės gali būti nenuspėjamos. O „Kaunas“ nusipelno būti vadinamas čempionato favoritu. Per pastaruosius 8 metus jie 7 kartus buvo čempionais. Šie rezultatai bei Vladimiro Romanovo norai ir galimybės leidžia manyti, kad ir šiemet jie yra pagrindiniai pretendentai į laurus. Tačiau vis dėlto norisi sulaužyti šią tradiciją.
– Tačiau pastaraisiais metais ir „Žalgirio“ komandoje pastebima viena tendencija: 2006 metų pabaigoje atsistatydino treneris Igoris Pankratjevas, po metų tą patį padarė Arminas Narbekovas. Ko reikia, kad šiemet ši tradicija būtų sulaužyta?
– Norisi išvengti tokio scenarijaus ir reikia viską daryti, kad nekartotume praeities klaidų. Sunku kalbėti, kodėl pasitraukė treneris I.Pankratjevas, manęs tada dar nebuvo komandoje. Kad išėjo A.Narbekovas, dalis kaltės tenka ir man, nes mes kartu dirbome. Galbūt trūko patirties, sėkmės, neigiamos įtakos turėjo žaidėjų traumos ir surinktos geltonos kortelės, nes buvo trumpas atsarginių žaidėjų suolas. Yra daug priežasčių, kodėl prastai finišavome pernai, šiemet stengsimės eiti į priekį, kad tai nepasikartotų.