ATSITIESUSIO D. MASKOLIŪNO PADĖKA – NEIŠTIŽUSIAI RINKTINEI

„Negaliu daug prisižadėti, bet stengsimės, kad mačai kaip Belgijoje nesikartotų“, - jau lengviau atsiduso Darius Maskoliūnas. 49 metų kaunietis pagaliau sulaukė pirmosios pergalės prie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vairo.

Ypač svarbus pirmadienio laimėjimas prieš čekus tapo visiems Lietuvos ekipos nariams, tačiau treneris pergale džiaugėsi dvigubai. Tai ir jo pirmoji sėkmė prie rinktinės vairo, ir grąžinta skola sirgaliams už fiasko Belgijoje.

„Šiandien rungtynės nebuvo lengvos, nes gynyboje vėl momentais atrodėme tragiškai. Nepabijosiu šio žodžio. 89 praleisti taškai namuose nėra priimtina“, - pripažino vairininkas.

Kalbėdamas apie 2021 metų Europos čempionato atrankos varžybų startą treneris vengė teisintis laiko treniruotėms trūkumu ir labiausiai dėkojo auklėtiniams, kurie neištižo po tragiško pasirodymo Belgijoje bei parodę charakterį perlaužė mačo eigą.

– Nemažai žaidėme žemesniu penketu, kaip vertinate jo pasirodymą?
– Labai gerai. Žinojome, kad jie neturi žaidėjų „ant ūselio“, kurie galėtų versti taškus iš po krepšio. Šiandien bandėme kitą gynybą, kuri mums irgi nesuveikė. Bandėme keistis visais ginamaisiais ir tai suveikė. Vienu momentu mums tai padėjo grįžti ir perlaužti rungtynes.

– Kaip įvertintumėte Donato Motiejūno pasirodymą?
– Galvoju, kad čia yra 50 proc. Motiejūno, gal net mažiau. Jis tikrai norėjo pasirodyti, bet negalima to vertinti vienareikšmiškai, nes jis nežaidė mėnesį, didžiąją dalį laiko gydėsi traumą. Jam buvo sunku suspėti gynyboje.

– Ar jus tenkina Roko Jokubaičio debiutas?
– Mantas Kalnietis yra apsirgęs ir negali normaliai įkvėpti oro. Dvi minutės sprinto ir jam jau trūko oro, nebegalėjo žaisti. Visa atsakomybė krito ant Rokelio pečių, bet puikiai susitvarkė. Iš pradžių norėjo pelnyti taškus vietoje perdavimo atlikimo, bet kaip 19-mečiui su nepažįstama komanda susitvarkė puikiai. Perdavimai, atkovoti kamuoliai, perimti kamuoliai. Ne paslaptis, kad aš jį norėjau matyti rinktinėje, nes ateityje tai bus pagrindinis mūsų įžaidėjas.

– Kokia buvo jums pačiam buvo ši patirtis rinktinėje?
– Gavau į žandą kaip Deontay Wilderis nuo Tysono Fury (dėl pasaulio profesionalų čempiono diržo neseniai kovoję stipriausi sunkiasvoriai boksininkai). Nebijosiu pasakyti, bet tikrai neįvertinome belgų. Pažiūrėjau savo interviu, ką kalbėjau ir buvo per mažai parodyta pagarbos ... kad ir kaip būtų skaudu. Trenkė tikrai stipriai. Rungtynių su čekais ne tai, kad bijojau, bet rimtai ruošėmės. Buvo vidinio jauduliuko. Rinktinių „langas“ nebuvo lengvas, bet gerai, kad išlipome - 1:1. Visi norėjo 2-0, bet nepavyko.

– Ką kitame lange darytumėte kitaip?
– Nelabai, ką gali daryti, nes niekas nesikeičia. Nedaug laiko, tie patys žaidėjai negali atstovauti rinktinei. Nelabai galiu iš kažko kažką imti. Yra savaitė laiko, kelios treniruotės ir tu eini. Kitame lange būtų lengviau, nes aš pačiupinėjau šiek tiek žaidėjus, jie šiek tiek mane. Bet kažką daryti kitaip nėra lengva.

– Kuri pozicija kelia daugiausia nerimo?
– Penktoje pozicijoje aš dariau klaidas, nes labai pasitikėjau Donatu, kuris negalėjo ištempti fiziškai. Daviau Sajui pasireikšti, nesuteikiau pakankamai laiko Laurynui Biručiui, o Lauris sužaidė fantastiškai tiek gynyboje, tiek puolime. Kol kas penkta pozicija vienareikšmiškai silpna, bet atvažiuos mūrai laurai iš NBA ir viskas bus gerai.