FINALŲ MVP NUSKYNĘS T. WALKUPAS: APIE MEILĘ LIETUVAI IR SAVO ATEITĮ KAUNE

Kauno „Žalgiris“ įrodė savo galią, nuskindamas vienuoliktą paeiliui LKL čempionų titulą, o finalų atkarpoje kauniečius patempė 2018 metais į Kauną atvykęs ir kasmet vis labiau augęs Thomasas Walkupas.

„Laimėti čempionų titulą niekada nėra lengva. Kalbant ne tik apie rungtynes, bet apie visą seriją. Manau, kad žaidėme gerą krepšinį. Žinojome, kaip juos atitraukti nuo krepšio bei greitų atakų. Per visas trejas rungtynes jie neįmetė 80 taškų. Tokiose serijose tu turi kliautis gynyba, o ne metimų realizavimu. Savoje aikštelės pusėje padarėme puikų darbą“, – apie pergalę po mačo kalbėjo įžaidėjas.

Finaluose Walkupas per trejas rungtynes vidutiniškai žaidė po 25 minutes ir pelnė po 14,3 taško (58,3 proc. dvit., 46,6 proc. trit.), atkovojo po 3,7 kamuolio, atliko po 6 rezultatyvius perdavimus, perėmė po 1 kamuolį ir rinko po 19,3 naudingumo balo.

Tokia solidi statistinė eilutė atnešė amerikiečiui finalo MVP apdovanojimą, o po pergalingų rungtynių tribūnose pasirodė plakatas: „Thomas – please stay“, kas išvertus iš anglų kalbos reiškia „Tomai – pasilik“.

Kalbos apie galimą įžaidėjo išvykimą netyla jau kurį laiką, iš pradžių pasirodė informacija, jog Walkupu domisi Tel Avivo „Maccabi“ ekipa, o vėliau tiek LKL, tiek Eurolygoje spindėjusio gynėjo užsigeidė ir kiti Senojo žemyno grandai.

Po pergalingų rungtynių surengtoje spaudos konferencijoje Walkupas dėl savo ateities nebuvo tikras.

„Aš vis dar nesu apsisprendęs, svarstau pasiūlymus, kuriuos turiu ant stalo. Kaunas – ypatinga vieta man. Šansas, jog likčiau, tikrai yra. Bet dar neapsisprendžiau“, – trumpai atsakė triskart LKL čempionas.

Vis dėlto iš kai kurių amerikiečio žodžių galima įžvelgti, jog galbūt sirgaliai šiandien matė paskutines Walkupo rungtynes vilkint „Žalgirio“ marškinėlius.„Čia susiradau draugų visam gyvenimui. Grigonis, Milas, Jankūnas – šie žmonės tikrai liks mano draugais visam laikui. Sunku palaikyti ryšį su žmonėmis, kurie toli, galiu keliauti iš vietos į vietą, bet su šiais vyrukais žaidžiau trejus metus. Tai nėra trumpas laiko tarpas: šis persirengimo kambarys, ši komanda man yra labai artima“, – sentimentaliai kalbėjo gynėjas.

– Tai buvo trečiasis jūsų titulas asmeniškai. Šis sezonas buvo neįprastas dėl koronaviruso pandemijos. Kaip jį prisiminsite?

– Džiaugiuosi jus matydamas sugrįžus į spaudos konferencijos kambarį. Smagu sugrįžti į normalų gyvenimą, o sezonas buvo sunkus, žaidėme be fanų. Sezonas – ilgas, tai sunkus darbas. Geriausi metų epizodai yra rungtynės, fanai sukuria tikrąją atmosferą, sukelia adrenaliną ir neturėdamas fanų pandemijos akivaizdoje, tu turi išlikti labai motyvuotas. Mano nuomone, visus metus buvome ta komanda, kuri pati iš savęs užsikuria. Niekada nesikoncentravome į laisvadienius ir sunkiai dirbome.

– Kiek šis LKL čempionų titulas yra saldesnis, kuomet nuskinate finalo MVP apdovanojimą?

– Tai labai ypatinga. Stengiuosi nesuteikti didžiulės svarbos individualiems apdovanojimams. Jeigu komanda šiandien nebūtų sužaidusi gerai, nebūčiau atsiėmęs MVP trofėjaus. Vis dėlto vilkint „Žalgirio“ marškinėlius iškovoti tokius trofėjus man reiškia labai daug. Su kiekvienu sezonu mano, kaip lyderio vaidmuo, augo ir atsiimti finalų MVP – ypatingas jausmas.

– Nespėjote pakilnoti trenerio, kuomet tai darė komandos draugai...

– Deja taip. Po rungtynių daviau interviu ir pamatęs, jog treneris Schilleris yra kilnojamas, nurūkau į komandos draugų sūkurį, nes norėjau būti to dalimi. Tai buvo labai linksmas momentas: visi šokinėjo, mėtė trenerį į orą. Schilleris nėra aukštas vyrukas, tu gali jį mėtyti aukštai. Tokie momentai ir įsimena labiausiai, kuomet laimi čempionatą. Stengiausi sugerti visus tuos momentus. Žinoma, maksimalus sirgalių skaičius nebuvo susirinkęs, tačiau jie sukūrė gerą atmosferą.

– Kuris treneris yra sunkesnis – Šaras ar Schilleris?

– Manau, kad treneris Schilleris turėtų būti truputėlį lengvesnis.