– Sveikas, Gyti. Leisk man tave pasveikinti. Ir labai sunku pradėti tokį pokalbį, bet virpa kūnas vis dar. Kaip jautiesi?
– Ačiū už sveikinimus. Tikrai virpa dar. Esu didžiulėje euforijoje. Tiek aš, tiek visas Vilnius. Visi labai džiaugiamės ir esame tiesiog euforijoje dėl viso šito.
– Gal norėtumėte savo gerbėjams padėkoti?
– Taip, be abejo. Ačiū visiems fanams, ačiū tiems, kurie mus palaikė, kurie mumis tikėjo. Šiemet buvo daug sunkių momentų. Ir čia, kai Lietuvos krepšinio lygoje penkis mačus iš eilės pralošėme, visi jau nurašė. Kalbėjo, kad čia blogiausias sezonas „Ryto“ istorijoje. Ir kiek čia praėjo? 3–4 mėnesiai nuo to blogiausio iki to, kad dabar yra istorinis sezonas. Labai džiugu, kad visiems įrodėme ir jiems galime šituo atsidėkoti.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Tenka žmonėms dar pasakoti, ką čia padarei, įsikeldamas tą nuotrauką?
– Tenka. Ypač kai komandose legionieriai. Gal šiek tiek pakraupę buvo, bet aš pasižadėjau šitą viename interviu, tai čia buvo prieš 11 mėnesių. Tikrai negalvojau, kad taip greitai mes laimėsime Čempionų lygą. Atrodė neįmanoma misija, nes į TOP 8 nebuvome niekada patekę. Su mielu noru kelčiau ir normalesnes nuotraukas, bet jeigu ant tos nuotraukos aštuoni tūkstančiai „like’ų“, o kai profesionalas fotografas padaro nuotrauką, po to pusantro tūkstančio, tai net nežinau, kaip reaguoti.
– Krepšininkas – tai ne politikas, nes vienas gi čia žadėjo kaklaraištį suvalgyti. O čia pažadėta, pasakyta ir padaryta. Ar čia didžiausia jūsų karjeros pergalė? Ar jau teko ašarą išspausti dėl jos?
– Manau, neabejotinai taip. Dėl ašarų pačiam dar sunku suvokti. Šiandien prieš atvykstant į studiją žiūrėjome namie rungtynių įrašą, tai irgi šiek tiek graudinausi. Daugiausiai to graudinimosi prieš pačias rungtynes buvo, kai sėdėjau rūbinėje ir ruošiausi. Ten daktaras teipuoja čiurnas ir atsidarai telefone, matai tuos vaizdus, tą sirgalių minią. Du tūkstančiai sirgalių į Badaloną atvyko mūsų palaikyti. Tai neįtikėtinas jausmas.
– Sirgaliai nenustojo palaikyti net prie -20. Ar jautėte tą tarpusavyje?
– Taip, palaikėme ir suolas, ir aikštelėje vis tiek tikėjome, ir tas padėjo. Šita pergalė mums buvo žvaigždėse parašyta, kad turime laimėti, ir gale viskas sukrito.
– Užkūrėte vakarėlį skrydžio namo metu.
– Badalonoje ir Barselonoje, ir lėktuve buvo džiugu. Pasveikino ir pilotas, ir komandos kapitonas kalbėjo per telefoną lėktuve. Nusileidome, raudonas kilimas patiestas iš lėktuvo. Fantastika.
– Kaip komanda ruošiasi sutikimui? Kalbėjote tarpusavyje?
– Nieko nekalbėjome. Būsime natūralūs. Nesiruošiame. Vis tiek mūsų darbas yra varžybas žaisti, o šventimas jau ateina natūraliai. Pergale pasidžiaugsime su visu miestu, visa Lietuva.
– Kaip jūsų tėvas reagavo?
– Įsikėlė mūsų su žmona nuotrauką su taure. Pasveikino. Dar telefonu neteko kalbėtis, neturėjau daug laiko, bet tikrai yra labai laimingas pergale ir džiaugiasi.
– Apie Simoną Lukošių dar pakalbėkime. Papasakok, kaip tai buvo įmanoma ir kodėl būtent Simonas?
– Simonui, sakyčiau, sunkus sezonas šiemet. Daug kas nesiklostė, bet tos 10 minučių ketvirtame kėlinyje atpirko visą save. Čia yra jo pirmas sezonas, kaip profesionalo. Ir sužibėti, kai visos kameros atkreiptos į tave ketvirtame kėlinyje, yra kažkas netikėtino. Atrodo, būtų spyręs kamuolį su koja ir būtų pataikęs vis tiek.
– LKL čempiono titulas yra stipresnis? Žmonės Čempionų lygos finalo dalies turbūt nežiūrėdavo ir nelabai žino, apie ką yra šitas titulas.
– Vienas dalykas yra tapti Lietuvos čempionu, o kitas – visos Europos. Tai, kad „Rytas“ – Europos čempionai, čia jau 17 metų negirdėta frazė. Dabar vėl garsiname Vilniaus vardą visoje Europoje. Šis sezonas irgi nesibaigia. Dar turime šansą ir Lietuvoje laimėti. Bandysime tą pasiekti.
– Turėsite porą dienų poilsio ar iškart atgal treniruotis į aikštelę?
– Rytoj treniruotė, poryt varžybos. Tai per daug nėra laiko.
Naujausi komentarai