IŠ KREPŠINIO LEGENDOS LŪPŲ – DAR NEGIRDĖTOS ISTORIJOS

Pastaroji savaitė Šarūnui Marčiulioniui – itin darbinga: 55-erių metų Lietuvos krepšinio legenda  Lietuvos sporto universitete (LSU) pasidalijo patirtimi su studentais, Vilniuje varstė ministerijų duris, o savaitgalį Kaune stebės savo sūnaus Augusto žaidimą jaunių Eurolygos turnyre.

Pristatė unikalų projektą

Buvę bendražygiai Š.Marčiulionis ir Arvydas Sabonis suvienijo jėgas ir drauge laikė savotišką egzaminą. Krepšinio žvaigždės per susitikimą su Švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi pristatė unikalų projektą, kuris būtų pavyzdinis ir daugumai užsienio valstybių, ir jį palaikančiai Tarptautinei krepšinio asociacijų federacijai (FIBA).

Š.Marčiulionio ir A.Sabonio iniciatyva siūloma prie mokyklų papildomai įrengti modulines sporto sales, kuriose sportuotų vaikai, ypač jaunesnio amžiaus. Olimpiniai čempionai teigia, kad šis projektas padės ne tik atsiskleisti vaikų talentui, bet ir ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius.

Š.Marčiulionis kartu su A.Saboniu pasiūlė įgyvendinti Lietuvoje moksleiviams skirtą sporto projektą.

Pasak A.Sabonio ir Š.Marčiulionio, šis projektas neabejotinai taps pavyzdžiu ir kitoms šalims, kurios rūpinasi vaikų fizine sveikata. Jų teigimu, jau dabar kolegos – pasaulio krepšinio žvaigždės – nekantriai laukia, kaip šį projektą pavyks įgyvendinti Lietuvoje.

Planuojama, kad analogų neturinčiose sporto salėse būtų įrengti monitoriai su virtualaus trenerio funkcija, kuri šiuolaikiškai ir nuotaikingai pateiktų treniruočių instrukcijas mokiniams su specialiai jiems pritaikytais treniruokliais. Tokia salė būtų pritaikyta ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Didžiausios modulinės sporto arenos kaina apytikriai būtų 300–400 tūkst. eurų.

Prisikviesti nelengva

Šio projekto, sulaukusio palaikymo ir ministerijoje, kontūrus Š.Marčiulionis praskleidė bendraudamas su LSU studentais.

Renginyje, kurį organizavo LSU auklėtinius krepšinio paslapčių mokantys žinomi treneriai Ramūnas Butautas ir Edas Nickus, apsilankė kelios dešimtys studentų, ne vien būsimųjų krepšinio specialistų, bet ir kineziterapeutų, vadybininkų. Jaunuoliai įdėmiai gaudė kiekvieną Marčelos žodį.

Kadaise Europos aikštelėse karaliavęs kaunietis – vienas pirmųjų Senojo žemyno atstovų Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) lygoje, kur ne tik įsitvirtino, bet ir praleido septynerius įsimintinus metus.

Be to, Š.Marčiulionis su Lietuvos rinktine iškovojo 1992 m. Barselonos olimpiados bronzą, 1995-ųjų Europos čempionato sidabrą, 1996-ųjų Atlantos olimpinių žaidynių bronzą, o anksčiau, 1988-aisiais, su SSRS rinktine, kuriai tuomet atstovavo ir A.Sabonis, Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius, – Seulo olimpiados auksą.

"Prisikviesti tokį pašnekovą – tas pats, kaip medžiotojui pašauti retą trofėjų. Juolab kad Šarūnas gyvena tarp dviejų žemynų – Europos ir Amerikos. Tad mums labai pasisekė, todėl naudokitės proga, drąsiai klauskite mūsų legendos", – studentus ragino R.Butautas.

Įveikė patį Sabą

R.Butautas, buvęs Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris, nuotaikingai prisiminė pirmuosius žingsnius krepšinyje, kuriuos žengė drauge su Š.Marčiulioniu.

"Šarūnas yra pavyzdys, kaip sukandus dantis, kantriai dirbant galima nukeliauti visą vingiuotą kelią nuo, iš pirmo žvilgsnio, ne paties talentingiausio Kauno krepšinio mokyklos moksleivio iki Europos ir NBA viršūnių", – kalbėjo R.Butautas.

Š.Marčiulionis šypsodamasis pasakojo apie savo bandymus vaikystėje įveikti A.Sabonio vedamą konkuruojančios krepšinio mokyklos komandą.

"Tuo laiku Kaune buvo dvi mokyklos, tad konkuruodavome aršiai. Mes su Ramūnu atstovavome komandai, kuri neturėjo nei aukštaūgių, nei išskirtinių talentų, o Sabo komandoje žaidė ne tik jis, bet ir dar būrys labai gabių jaunųjų krepšininkų. Atsimenu, per apšilimą prieš rungtynes jie jau dėliodavo kamuolį į krepšį, o mes vos lentą pasiekdavome. Jie aukšti, ištįsę, pasipuošę firmine sporto apranga, o mes – mažiukai, apsivilkę kas ką. Pralaimėjome gal 50 taškų skirtumu", – pasakojo Šarūnas.

Tačiau tuoj pat pateikė istorijos tęsinį. Mat po tokios gniuždančios nesėkmės treneris Stepas Butautas vaikinus apkrovė papildomomis treniruotėmis, kurios atrodė nelabai prasmingos – vien metimai, šuoliukai. Tačiau vos per metus tas kolektyvas taip patobulino savo įgūdžius, kad ėmė ir patiesė Sabo žvaigždžių ekipą ir pakeitė ją tuomet prestižinėse SSRS moksleivių varžybose.

Š.Marčiulionio karjerą iškalbingai įprasmino išskirtinis įvertinimas – 2014-aisiais jis buvo priimtas į J.Naismitho krepšinio Šlovės muziejų.

Statybininkų linksmybės

Augdamas ir bręsdamas Š.Marčiulionis grūdino ir charakterį. Ne veltui jis vadinamas vienu valingiausių Lietuvos sportininkų.

Baigdamas vidurinę mokyklą Šarūnas buvo 183 cm ūgio, tad treneriai vietą starto penkete patikėdavo kitiems žaidėjams, o prasimušti į "Žalgirį" tuomet atrodė nelabai realu. Tad Š.Marčiulionis drąsiai apsuko karjeros ir gyvenimo kreivę – išvyko į sostinę, įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti žurnalistikos, apsivilko "Statybos" marškinėlius ir pamažu kilo kandidatų į SSRS rinktinės reitinge.

Tačiau ir tada niekas jo neapipylė dangiškąja mana.

"Jau buvau SSRS rinktinės kandidatas, bet gyvenau paprastame statybininkų bendrabutyje. Nakčiai prie lovos pasidėdavau daug batų. Mat, vos nurimus, grindis imdavo graužti kažkoks pacukas. Taip garsiai ir įkyriai, kad negalėdavau užmigti. Tad kas kelias minutes vis mesdavau į triukšmingą kampą po batą ir, kai graužikas trumpam nutildavo, stengdavausi užmigti", – prisiminė Š.Marčiulionis.

Ne ką mažiau triukšminga buvo ir bendrabučio publika. Ypač audringai darbo žmonės švęsdavo tada, kai gaudavo atlyginimą.

"Jų avanso ir algų dienas žinojau atmintinai", – juokėsi olimpinis čempionas.

Stumdėsi su D.Rodmanu

Š.Marčiulionio svajonė išsipildė su kaupu. 1987-aisiais lietuvis buvo pašauktas NBA naujokų biržoje, po dvejų metų jis galiausiai išvyko į "Golden State Warriors" klubą, kuriame pelnė iki tol gana skeptiškai europiečius vertinusių vietinių pripažinimą.

"Krepšinis, kurio mokiausi, labai skyrėsi nuo NBA žaidimo – pradedant gynybos ir puolimo sistemomis, baigiant tokiomis smulkmenomis kaip kojų ir rankų padėtis ginantis. Mes tai darydavome kur kas primityviau, tad teko nepaprastai daug mokytis net būnant jau subrendusiu žaidėju", – pripažino Š.Marčiulionis.

Lietuviui adapduotis labai padėjo prieš tai Vilniuje viešėjusio "Atlanta Hawks" klubo trenerio Mike'o Frattelo surengta treniruočių stovykla.

Paklaustas, prieš kurį oponentą NBA lygoje žaisti būdavo sunkiausia, Š.Marčiulionis įvardijo "Detroit Pistons" ir JAV rinktinės gynėją Joe Dumarsą. Šis krepšininkas garsėjo išskirtiniu darbštumu ir kibia gynyba.

"Teko žaisti ir prieš kur kas aukštesnius už mane Dennisą Rodmaną, Charlesą Barkley. Nežinau, kodėl būtent mane mesdavo prieš juos. Gal dėl to, kad buvau labai stiprus fiziškai. Ne kartą teko su tais vyrukais pasidaužyti. Tačiau labiausiai nemėgau J.Dumarso gynybos. Jis kažkaip nereaguodavo į mano klaidinančius judesius, tad tekdavo gerokai paprakaituoti, kad ištrūkčiau iš jo gniaužtų", – sakė Šaras.

Turtingą lietuvio karjerą iškalbingai įprasmino išskirtinis įvertinimas 2014-aisiais Š.Marčiulionis buvo priimtas į Jameso Naismitho krepšinio Šlovės muziejų.

Stebės žaidžiantį sūnų

Š.Marčiulionis sugrįžo į Kauną palaikyti sūnaus Augusto, drauge su Vilniaus "Ryto" jaunių komanda dalyvaujančio Eurolygos jaunių atrankos turnyre.

Krepšinio žinovų nuomone, A.Marčiulionis žaidimo stiliumi labai primena savo tituluotąjį tėvą.

"Augustui tai trečias toks bandymas, bet pirmas žaidžiant su savo bendraamžiais, nes anksčiau jis būdavo gerokai jaunesnis nei varžovai. Tad labai įdomu, kaip jam seksis. Prieš turnyrą Augustas buvo šiek tiek traumuotas, bet jis visada dega noru padėti komandai ir įrodyti, ko yra vertas", – teigė legendinis krepšininkas.